Kai kaimynė pamatė, kaip barsčiau arbatos likučius po obelimis, paklausė tiesiai: „Tau gerai?” Nusijuokiau, bet paaiškinau ne aš – o botanikė Jurgita, su kuria tą patį mėnesį kalbėjau apie dirvožemio gerinimą pigiais būdais.
„Arbatos lapuose yra taninų, polifenolių ir organinės medžiagos, kuri maitina dirvožemio bakterijas geriau nei daugelis komercinių preparatų,” – pasakė ji. Tik pridūrė vieną sąlygą: „Jei naudosi neteisingai – ne padėsi, o pakenksi.”
Du būdai, kurie veikia skirtingai
Pirmasis – sausas. Ištuštini maišelį, turinį paskleidi aplink augalą arba negiliai įkasi. Medžiagos skaidosi lėtai ir maitina šaknis ilgai.
Antrasis – skystas. Tris maišelius mirkai litre vandens kelias valandas, išimi ir tuo skysčiu laistai. Veikia greičiau, bet trumpiau.
— Aš naudoju abu, – pasakojo 54 metų sodininkė Virginija iš Šiaulių rajono. – Rožėms – sausą, pomidorams – užpilą. Per sezoną jau matosi skirtumas: lapai tvirtesni, žiedų daugiau.
Kokią arbatą kam skirti
Botanikė Jurgita patarė nesupilti visko į vieną krūvą. Skirtingos arbatos veikia skirtingai.
Juodoji arbata stiprina ląstelių struktūras – tinka dekoratyviniams augalams ir daržovėms, kurioms reikia tvirto stiebo. Žalioji gerina dirvožemio mikrobiotą ir maistinių medžiagų prieinamumą. O žolelių arbatos turi savų pranašumų: ramunėlės skatina šaknų vystymąsi, pipirmėtė atbaido kenkėjus, imbieras didina atsparumą ligoms.
— Pipirmėtės užpilą purkščiau ant kopūstų – amarai sumažėjo per savaitę, – sakė Virginija. – Dabar kaimynė jau pati renka maišelius ir neša man.
Viena taisyklė, kurios nevalia laužyti
„Kaitaliok su paprastu vandeniu,” – perspėjo Jurgita. – „Vieną savaitę laistyk užpilu, kitą – grynu vandeniu. Kitaip dirvožemis persisotina ir augalas pradeda slūgti, o ne augti.”
Sunkiuose molio dirvožemiuose arbatos užpilai gali sukelti šaknų puvinį – per daug drėgmės susikaupia. Smėlinguose – priešingai: viskas nuteka per greitai ir naudos beveik nelieka.
Gylis irgi svarbus: užkasti reikia dviejų–trijų centimetrų gylyje. Sekliau – pritrauksi muselius ir kitus vabzdžius.
Nemokama trąša, kurią daugelis tiesiog išmeta
Per žiemą Virginija surenka arbatos maišelius iš šeimos ir kaimynų, turinį sudžiovina ir pavasarį naudoja partijomis. „Suplėšau šakute, kad nesusispaustų, ir laikau popieriniame maišelyje iki sezono.”
Botanikė Jurgita skaičiuoja: vidutinė šeima per metus sunaudoja apie 500 arbatos maišelių. „Tai maždaug penki kilogramai organinės medžiagos, kurie paprastai keliauja į šiukšlių dėžę. O galėtų keliauti į dirvą.”
Dabar kai kas nors šeimoje padeda tuščią maišelį ant stalo, niekas jo neišmeta – tiesiog pastumia į atskirą dubenėlį. Per žiemą susirenka tiek, kad pavasarį pakanka visam sodui.
