Pirmąją žiemą privačiame name apvyniojau rododendrą polietileno plėvele – kaip sakė internetas. Pavasarį radau pelėsiu apaugusį krūmą, kuris vos gyvas atsigavo iki vasaros vidurio.
Kai papasakojau kaimynui, kuris sodininkauja trisdešimt metų, jis tik palingavo galvą: „Plėvelė augalams – kaip plastikinis maišas žmogui ant galvos. Nei kvėpuoja, nei džiūsta. Ir tada stebimės, kodėl žūsta.”
Per valandą jis paaiškino, kokios medžiagos Lietuvoje iš tikrųjų veikia – ir kodėl pusė patarimų internete mūsų klimatui netinka.
Agroplėvelė – universaliausia ir plačiausiai prieinama
Augalų uždengimui naudojama agroplėvelė, kuri yra storesnė – trisdešimties arba penkiasdešimties gramų kvadratiniam metrui. Balta spalva būtina, kad saulės spinduliai nekaitintų.
Tai neaustinė medžiaga, kurią randa kiekviename sodo prekių skyriuje Lietuvoje. Ji praleidžia orą ir drėgmę, bet apsaugo nuo šalčio, vėjo ir saulės nudegimų. Temperatūra po ja keičiasi lėtai ir tik ribotai – būtent to reikia mūsų nepastovioms žiemoms.
Tinka rododendrams, buksmedžiams, spygliuočiams, rožėms, braškėms, jauniems sodinukams. Bet kaimynas perspėjo: nereikia augalo visiškai įsupti – užmesti ant viršutinės karūnos dalies, maždaug ant trečdalio, o apatinė dalis tegul lieka neuždengta. Kitaip per atšilimus medžiaga sudrėksta ir sušąla į ledo šarvus.
Eglišakės – seniausia ir patikimiausia danga
Eglišakiai yra populiariausia sodo augalus nuo šalčio sauganti danga. Ant šakelių susikaupia sniego sluoksnis, kuris ir apsaugo augalus. Po eglišakėmis su sniegu temperatūra paprastai nenukrenta žemiau minus penkių laipsnių, net kai lauke šąla dvidešimt ir daugiau.
Nieko nekainuoja, puikiai kvėpuoja, atbaido graužikus. Bet be sniego jų efektyvumas drastiškai krinta – pavieniui eglišakiai nuo šalčio beveik neapsaugo. Lietuvoje, kur žiemos vis mažasniegės, vien eglišakėmis pasikliauti rizikinga.
Polietileno plėvelė – daugiau žalos nei naudos
Draudžiama naudoti foliją ir kitas nepralaidžias medžiagas, nes tai sukelia augalų perkaitimą ir grybelinių ligų vystymąsi.
Kaimynas paaiškino aiškiai: polietilenas blokuoja orą ir drėgmę. Po juo kaupiasi kondensatas, prasideda pelėsiai, ir augalas kenčia ne nuo šalčio, o nuo „išprakaitavimo.” Vienintelė priimtina situacija – trumpalaikis uždengimas nuo lietaus augalams, kurie bijo drėgmės pertekliaus, paliekant apačioje tarpą orui.
Kartonas – pigus, bet vieno sezono
Kartonas tinka lysvėms uždengti: izoliuoja dėl sluoksniuotos struktūros, natūraliai suyra ir praturtina dirvą. Kaip mulčio alternatyva – puikus pasirinkimas. Bet augalų uždengimui jis per silpnas ir per greitai sudrėksta.
Ką naudoju dabar
Rododendrams ir buksmedžiams – balta agroplėvelė penkiasdešimties gramų ant lengvo karkaso, uždengiant tik viršų. Rožėms – apkaupimas žemėmis ir eglišakės viršuje. Braškėms – agroplėvelė trisdešimties gramų tiesiai ant lysvės. Polietilenas – nebeprisiliečiu.
Per keturias žiemas nepraradau nė vieno augalo. O tą pirmąjį rodododendrą vis dar auginu – tik dabar jis žiemoja po agroplėvele, o ne po plastikiniu maišu.
