Stovėjau prie aviečių krūmo ir negalėjau suprasti — kodėl ant stiebų juodi taškeliai? Pumpurai parudavę, kai kurie žiedai nesiskleidžia, vaisiai kreivi. Viskas atrodė blogai, bet priežastis buvo neaiški.
Paskambinau anytai. Ji pasižiūrėjo nuotrauką ir atsakė per tris sekundes. „Straubliukai,” — pasakė ramiai. — „Mažyčiai juodi vabalėliai. Jei nieko nedarysi — avečių šiemet nebus.”
Ir tada paaiškino viską — kas jie, iš kur atsiranda ir kaip su jais kovoti be jokios chemijos.
Kas tie vabalai
Aviečių straubliukas — mažas, vos dviejų trijų milimetrų vabalas iš Curculionidae šeimos. Tamsus, beveik juodas, su metaliniu blizgesiu ir trumpu straubliuku, panašiu į snapą. Jis minta aviečių pumpurais ir ten deda kiaušinėlius.
Pažeisti pumpurai paruduoja, nebesiskleidžia arba formuoja kreivus vaisius. Jei krūmas atrodo sveikas, bet derlius menksta — tikėtina, kad kaltininkas čia. Kartais gali atrodyti, kad avietės tiesiog blogai augo — bet iš tikrųjų kiekvieną pumpurą apgrauž vabalas, kurio nematai be didinamojo stiklo.
„Jie tokie maži, kad daugelis jų net nepastebi,” — paaiškino anyta. — „Bet jei pamatai juodus taškus ir pumpurai atrodo nudžiūvę — tai jie. Ir kuo anksčiau pradėsi, tuo daugiau avečių liks.”
Kaip kovoti be chemijos
Anyta chemijos niekada nenaudojo. Jos ginklai — česnakas ir muilas.
Česnako užpilas: tris keturias česnako skilteles sutraiškyt, užpilti litru vandens ir palikti dvidešimt keturias valandas. Perkooti ir purkšti ant pumpurų ir lapų — tolygiai, kad padengimas būtų visur. Česnako kvapas atbaido suaugėlius ir trukdo jiems apsistoti ant augalo.
Muilo tirpalas: dvidešimt gramų tarkuoto ūkinio muilo ištirpinti litre šilto vandens. Atvėsinti ir purkšti ant vabaliukų — muilas ardo jų apsauginę kutikulę ir neleidžia laikytis ant lapo paviršiaus. Galima derinti abu — pirma purkšti česnaku, po poros dienų muilu.
„Vienas purkšimas nepadės,” — perspėjo anyta. — „Reikia kas penkias septynias dienas. Ir po kiekvieno lietaus — iš naujo.”
Kada purkšti
Laikas svarbiau nei priemonė. Purkšti reikia tada, kai pumpurai dar tik formuojasi — kol straubliukai neįsikūrė ir nepadėjo kiaušinėlių. Jei kiaušinėliai jau viduje — joks purkšimas nebepadės.
Geriausia purkšti ryte arba vakare — kol nėra tiesioginės saulės. Karštą dieną purkštas tirpalas gali nudeginti lapus — ypač muilo pagrindu. Ir labai svarbu — po kiekvieno lietaus purkšti iš naujo, nes vanduo nuplaus viską.
Prieš purkšiant visą plotą — išbandyt ant vieno krūmo ir palaukti parą. Jei augalas nepažeistas — galima purkšti viską. Ši atsargumo taisyklė gelbėja nuo nuostolių, kurie kartais būna blogesni nei patys straubliukai.
Ką dar daryti
Pažeistus, nudžiūvusius pumpurus ir stiebų galus nupjaut ir sunaikint — nesumest į kompostą, nes lervos išliks ir kitais metais grįš. Šalia augančius braškynus irgi patikrint — straubliukai mėgsta ir juos. Rudeniui pašalint senas šakeles ir nukritusią lapiją nuo pagrindo — tai mažina žiemojančių vabalų skaičių.
Tvarkinga aplinka — mažiau slėptuvių kenkėjams. Ir reguliari apžiūra — kas savaitę, nuo pavasario iki žydėjimo pabaigos. Kas savaitę — pažiūrėti, ar nėra naujų juodų taškų, ar pumpurai sveiki, ar vaisiai formuojasi teisingai.
„Mano avietės trisdešimt metų auga,” — pasakė anyta baigdama. — „Ir visada buvo avečių. Reikia tik dėmesio ir česnako.”
