Kiekvieną žiemą ta pati istorija: nuo gruodžio pradeda niežėti blauzdos, oda ant rankų trūkinėja, o po dušo jaučiasi tarsi ištempta. Dermatologė, pas kurią nuėjau dėl niežulio, pirmiausia paklausė ne apie kremus, o apie dušą: kiek kartų, kokio karštumo ir su kuo. Atsakymas „kasdien, karštai, su geliu“ jai buvo tipinis. Ir būtent jis, pasak jos, yra dažniausia žieminės odos problemų priežastis.
Kas yra odos apsauginis sluoksnis
Viršutinis odos sluoksnis padengtas plona riebalų ir drėgmės plėvele – dermatologai ją vadina hidrolipidiniu barjeru. Jis laiko drėgmę odoje ir neleidžia patekti bakterijoms bei alergenams. Vasarą jis atsistato greitai, nes oras drėgnas ir šiltas. Žiemą, kai lauke šalta, o patalpose šildymas nusausina orą iki 20–30 proc. drėgmės, barjeras atsistato kelis kartus lėčiau.
Karštas vanduo ir muilas (ar gelis) tą plėvelę nuplauna per kelias minutes. Jei po to oda negauna laiko atsistatyti – o kitą rytą vėl dušas – barjeras lieka pažeistas visą žiemą. Rezultatas: sausumas, niežulys, mikroįtrūkimai, o vyresniems žmonėms – vadinamoji žiemos egzema ant blauzdų.
Kodėl du kartus per savaitę nėra nešvara
Dermatologė sako, kad kūno oda, skirtingai nuo pažastų, pėdų ir intymių vietų, per dieną nesusitepa tiek, kad ją reikėtų plauti muilu. Prakaitas ir dulkės nuplaunami vandeniu. Todėl rekomendacija žiemai, ypač vyresniems nei 50 metų žmonėms, kurių oda natūraliai gamina mažiau riebalų, yra tokia: visą kūną su muilu – du tris kartus per savaitę, o kasdien – tik trumpas drungnas dušas be muilo arba tik „problemines“ vietas.
Tai patvirtina ir Amerikos dermatologų akademija, kuri žiemą pataria trumpinti dušą iki 5–10 minučių, vandenį rinktis drungną, o ne karštą.
Ką daryčiau
- Vandenį sumažinčiau iki drungno. Jei veidrodis vonioje aprasoja – per karšta.
- Muilą naudočiau tik ten, kur reikia: pažastys, kirkšnys, pėdos. Blauzdoms ir nugarai užtenka vandens.
- Gelį pakeisčiau į prausiklį be kvapiųjų medžiagų ir be putojančių sulfatų – jie labiausiai sausina.
- Per tris minutes po dušo – kremas. Kol oda dar drėgna, kremas užrakina drėgmę. Po 10 minučių jau per vėlu.
- Šluostyčiausi švelniai, ne trinčiau. Rankšluosčio trynimas nuima ir tą barjero likutį, kurį dušas paliko.
Ko nedaryčiau
- Nenaudočiau šveitiklių ir kempinių su šiurkščiu paviršiumi nuo lapkričio iki kovo.
- Nesimaudyčiau karštoje vonioje ilgiau nei 15 minučių – tai dar blogiau nei dušas.
- Nepirkčiau brangių „žieminių“ kremų – dermatologė sako, kad paprastas riebus kremas su glicerinu ar ureja iš vaistinės veikia ne blogiau.
Kas pasikeitė
Niežulys blauzdose praėjo per dvi savaites, nors nenaudojau jokių vaistų – tik drungnas vanduo, muilas du kartus per savaitę ir kremas iškart po dušo. Dermatologė sakė, kad tai dažniausias jos žiemos „gydymas“, kurio pacientai iš pradžių nenori girdėti.
Kodėl vyresniems žmonėms tai dar svarbiau
Po 50 metų riebalinių liaukų veikla natūraliai mažėja, oda plonėja, o jos gebėjimas sulaikyti drėgmę krenta. Dermatologė sako, kad būtent jos vyresnių pacientų grupėje žiemos niežulys yra dažniausias nusiskundimas – ir dažniausiai jo priežastis yra ne liga, o kasdienis karštas dušas, įprotis, kuris susiformavo, kai oda dar buvo riebesnė ir viską ištverdavo. Žmonėms, kurie vartoja vaistus nuo kraujospūdžio ar cholesterolio, oda sausėja dar labiau, todėl jiems drėkinimas po kiekvieno dušo yra ne grožio, o sveikatos klausimas.
Dažnai užduodami klausimai
Ar rečiau prausiantis nepradės nemaloniai kvepėti? Kvapą sukelia bakterijos pažastyse ir kirkšnyse, o tas vietas plaunate kasdien. Blauzdos ir nugara nekvepia.
O sportuojant? Po sporto dušas reikalingas, bet drungnas ir be muilo visam kūnui – tik prakaituojančioms vietoms.
Kada niežulys yra ne dėl sausumo? Jei prie niežulio prisideda bėrimas, pleiskanojimas dideliais plotais arba jis nepraeina pakeitus prausimąsi per 3–4 savaites – kreiptis į dermatologą, nes tai gali būti egzema ar kita liga.
Šaltiniai: Amerikos dermatologų akademija, Higienos institutas, Sveikatos apsaugos ministerija.
