Žalioji arbata Japonijoje ir Kinijoje geriama šimtmečius, o šias šalis dažnai minime kalbėdami apie ilgaamžiškumą. Nenuostabu, kad žalioji arbata turi sveiko gėrimo reputaciją. Tačiau daugelis lietuvių, kartą paragavę, ją palieka lentynoje: per kartu, per aitru, „kaip šienas“. Dažniausiai kalta ne arbata, o tai, kaip ji paruošta.
Kuo žalioji arbata skiriasi nuo juodosios
Abi arbatos gaminamos iš to paties augalo lapų. Skirtumas yra apdorojime. Juodosios arbatos lapai oksiduojami, todėl tampa tamsūs ir įgauna sodresnį skonį. Žaliosios arbatos lapai greitai pakaitinami, kad oksidacija nevyktų. Taip juose išlieka daugiau katechinų, augalinių medžiagų, kurios dažniausiai minimos kalbant apie žaliosios arbatos naudą.
Ką rodo tyrimai
Stebėjimo tyrimai, ypač Japonijoje, ne kartą rodė, kad žmonės, reguliariai geriantys žaliąją arbatą, vidutiniškai pasižymi kai kuriais geresniais sveikatos rodikliais. Tačiau JAV Nacionalinis papildomos ir integruojamosios sveikatos centras (NCCIH) pabrėžia: įrodymai, kad pati arbata apsaugo nuo konkrečių ligų, yra riboti ir prieštaringi. Žmonės, kurie geria daug žaliosios arbatos, dažnai gyvena ir kitaip: daugiau juda, valgo daugiau žuvies ir daržovių, mažiau rūko.
Todėl protingiausia žaliąją arbatą vertinti kaip gerą gėrimą sveikoje mityboje, o ne kaip vaistą. Ji neturi kalorijų, jei negeriama su cukrumi, joje yra mažiau kofeino nei kavoje, o šiltas puodelis yra puiki alternatyva saldiems gėrimams.
Kodėl arbata kartoka: trys klaidos
Per karštas vanduo
Verdantis vanduo išplauna iš lapų daug kartokų medžiagų. Žaliajai arbatai tinkamiausia apie 70–80 laipsnių temperatūra. Neturint termometro, užvirusį vandenį palikite atvėsti maždaug 5 minutes arba į virdulį įpilkite šiek tiek šalto vandens.
Per ilgai
Juodąją arbatą dažnas laiko 4–5 minutes, o žaliajai to per daug. Užtenka 2–3 minučių. Ilgiau laikoma arbata tampa sutraukianti ir aitri.
Per daug lapų
Užtenka vieno arbatinio šaukštelio birių lapų arba vieno maišelio puodeliui. Jei arbata vis tiek per stipri, geriau įdėkite mažiau lapų, o ne laikykite trumpiau. Gerų birių lapų galima užplikyti ir antrą ar trečią kartą, kiekvieną kartą skonis šiek tiek keičiasi.
Kiek kofeino yra žaliojoje arbatoje
Puodelyje žaliosios arbatos paprastai būna apie 20–45 mg kofeino. Tai gerokai mažiau nei kavos puodelyje, bet vis tiek nemažai, jei per dieną išgeriate kelis ar keliolika puodelių. Jei jautriai reaguojate į kofeiną arba prastai miegate, žaliąją arbatą gerkite pirmoje dienos pusėje. Kaip apskaičiuoti bendrą kofeino kiekį per dieną, aiškinome straipsnyje apie kavą.
Kapsulės ir ekstraktai – ne tas pats
Parduotuvėse ir internete gausu žaliosios arbatos ekstrakto kapsulių, kurios reklamuojamos svorio mažinimui ar „energijai“. Čia reikia atsargumo. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) yra įspėjusi, kad didelės koncentruotų katechinų dozės maisto papilduose gali apkrauti kepenis. Įprastai geriama arbata tokios rizikos nekelia, nes katechinų joje daug mažiau. Todėl geriau gerti arbatą, o ne ryti kapsules. Jei vis dėlto norite vartoti papildus, pirmiausia pasitarkite su gydytoju ar vaistininku, ypač jei vartojate kitų vaistų.
Su kuo gerti ir ko nedėti
Japonijoje žalioji arbata geriama be cukraus ir pieno. Jei skonis jums per švelnus, galima įdėti citrinos skiltelę, šviežios mėtos ar imbiero. Su citrina arbata ne tik skanesnė, bet ir gražiai pašviesėja. Medaus, jei dedate, įdėkite tik tada, kai arbata šiek tiek atvėsta.
Kaip ir kava, stipri arbata, geriama valgio metu, gali šiek tiek sumažinti geležies pasisavinimą iš augalinio maisto. Todėl ją geriau gerti tarp valgymų.
Šalta žalioji arbata – gera vasaros idėja
Žaliąją arbatą galima gerti ir šaltą. Užplikykite ją įprastai, leiskite atvėsti ir laikykite šaldytuve, įdėję citrinos griežinėlių ar mėtų. Dar švelnesnio skonio gaunama užpylus lapus šaltu vandeniu ir palikus šaldytuve per naktį. Tokia arbata būna mažiau kartoka ir puikiai tinka vietoje parduotuvėje perkamų saldintų ledinių arbatų, kuriose dažnai būna daug cukraus.
Kaip pasirinkti parduotuvėje
Geriausia rinktis birią arbatą arba maišelius su stambesniais lapų gabalėliais. Smulkios dulkės maišeliuose dažniausiai būna kartokesnės. Žiūrėkite pakavimo datą: žalioji arbata greičiau netenka aromato nei juodoji, todėl laikykite ją sandariai uždarytą, tamsioje ir sausoje vietoje, toliau nuo prieskonių ir kavos.
Jei mėgstate arbatas, verta išbandyti ir lietuviškas žoleles. Apie vakarui tinkamas arbatas be kofeino rašėme straipsnyje apie žolelių arbatas.
Skirtingos rūšys turi ir skirtingą skonį: japoniška sencha būna žolelių, šiek tiek jūrinio prieskonio, kiniška – švelnesnė, kartais su riešutų natomis. Pabandykite kitą kartą užplikyti žaliąją arbatą atvėsusiu vandeniu ir tik dviem minutėms. Gali būti, kad pirmą kartą suprasite, kodėl ją taip mėgsta pusė pasaulio.
Šaltiniai: NCCIH: Green Tea, EFSA: žaliosios arbatos katechinų saugumas, Harvard T.H. Chan School of Public Health: The Nutrition Source.
