Kai atvažiuoja anūkai, seneliai dažnai pastebi tą patį vaizdą: vaikas sėdi įsmeigęs akis į ekraną, į klausimus atsako trumpai, o vos padėjus telefoną jau vėl jo ieško. Natūralu nerimauti. Tačiau Higienos instituto Psichikos sveikatos centro specialistai primena: internetas savaime nėra blogis. Tai vieta, kur vaikai mokosi, kuria ir bendrauja. Pavojų kelia ne pats ekranas, o tai, kad vaikas su sunkumais lieka vienas.
Higienos instituto Psichikos sveikatos centro vadovė Vita Šulskytė-Janikūnė pabrėžia, kad prevencija – tai ne tik draudimai. Visų pirma tai atviras pokalbis ir ugdymas. Suaugusiųjų – tėvų, mokytojų, senelių – dalyvavimas yra vienas svarbiausių dalykų, padedančių vaikams atpažinti grėsmes.
Kokie pavojai slypi internete
Specialistai išskiria kelis pagrindinius dalykus, su kuriais vaikai susiduria:
- patyčios – socialiniuose tinkluose jos plinta greitai ir tęsiasi net namuose;
- žalingas turinys, kurio vaikas nepajėgia tinkamai suprasti;
- viliojimas – kai nepažįstamas suaugęs žmogus apsimeta draugu;
- intymių nuotraukų prašymai ar jų platinimas;
- emocinė įtampa – nuolatinis lyginimasis su kitais, baimė ką nors praleisti.
Didžiausia problema ta, kad emociniai sunkumai gali likti nepastebėti, jei niekas nesidomi, kas vyksta vaiko telefone.
1. Būkite šalia ir kalbėkitės
Paklauskite, ką vaikas žiūri, su kuo bendrauja, kas jam patinka. Nebūtina suprasti visų žaidimų ar programėlių – svarbu domėtis. Jei vaikas papasakoja apie nemalonią patirtį, nesmerkite ir nebarkite. Kitaip kitą kartą jis tiesiog nieko nepasakys.
2. Laikykitės amžiaus ribų
Dauguma socialinių tinklų leidžia jais naudotis tik nuo 13 metų. Tai ne atsitiktinis skaičius: virtualiam bendravimui reikia socialinės ir emocinės brandos, gebėjimo atskirti tinkamą turinį ir saugiai reaguoti į sudėtingas situacijas.
3. Susitarkite dėl taisyklių
Kartu nuspręskite, kada ir kur namuose naudojamasi telefonais. Pavyzdžiui, ne prie stalo, ne miegamajame naktį, ne per šeimos šventes. Telefonuose ir planšetėse galima įjungti ekrano laiko ribojimo įrankius.
Seneliams tai ypač aktualu, kai anūkai atvyksta per atostogas. Iš anksto susitarkite su tėvais, kokios taisyklės galioja, kad vaikas negautų prieštaringų žinučių.
4. Būkite pavyzdžiu
Vaikai kopijuoja ne tai, ką sakome, o tai, ką darome. Jei suaugusieji prie pietų stalo skaito naujienas telefone, sunku tikėtis, kad vaikai elgsis kitaip. Bendri žaidimai, pasivaikščiojimai, darbai sode ar virtuvėje be ekranų – geriausias atsvaras virtualiam pasauliui.
5. Stebėkite elgesio pokyčius
Atkreipkite dėmesį, jei vaikas staiga:
- užsisklendžia, vengia bendrauti;
- tampa neramus ar irzlus, ypač padėjus telefoną;
- ekrane praleidžia vis daugiau laiko;
- prastai miega ar keičiasi jo miego režimas.
Pastebėję tokius ženklus, ramiai pasikalbėkite su vaiku akis į akį. Jei nerimas neišnyksta, praneškite tėvams, o jie – mokyklos psichologui.
6. Išmokykite, ką daryti
Paaiškinkite paprastai: jei internete kas nors erzina, gąsdina, prašo nuotraukų ar siūlo susitikti – reikia išjungti, užblokuoti ir pasakyti suaugusiajam, kuriuo vaikas pasitiki. Svarbu, kad vaikas žinotų: dėl to jis nebus nubaustas.
7. Žinokite, kur kreiptis pagalbos
- Tėvų linija – nemokama psichologo konsultacija tėvams ir artimiesiems, tel. 0 800 900 12.
- Psichologinių krizių pagalbos centras – nemokamas numeris 1815, kai vaikas ar artimasis patyrė stiprų sukrėtimą ar krizę.
- pagalbasau.lt – informacija apie emocinę sveikatą ir psichologinę pagalbą.
Policija taip pat yra parengusi vaiko saugumo klausimyną, kuris padeda įvertinti vaiko aplinką ir galimas rizikas.
Svarbiausia – artumas
Kartais užtenka paprasto klausimo „Kaip tu jautiesi?“, kad vaikas suprastų: jis svarbus, mylimas ir ne vienas. Seneliai čia turi ypatingą vaidmenį – jie dažnai turi daugiau laiko ir kantrybės išklausyti. Skaitmeninis pasaulis tėra dar viena erdvė, kurioje vaikams reikia suaugusiųjų pagalbos.
Jei vaikas jau susidūrė su patyčiomis
Jei vaikas papasakojo, kad internete iš jo tyčiojamasi, svarbiausia jį išklausyti ir padėkoti, kad pasidalijo. Nepatarkite tiesiog „nekreipti dėmesio“ ir neatimkite telefono kaip bausmės – vaikas gali pagalvoti, kad pasakoti neapsimoka. Padėkite padaryti ekrano nuotraukas su įžeidžiančiais įrašais, užblokuokite patyčių autorius ir praneškite apie juos socialinio tinklo administratoriams. Jei tai vyksta tarp klasės draugų, būtinai informuokite mokyklą.
Vaikui svarbu išgirsti, kad jis dėl to nekaltas ir kad suaugusieji padės.
Ką seneliai gali išmokti iš anūkų
Pokalbis apie internetą neturi būti vienpusis. Paprašykite anūko parodyti, kaip veikia jo mėgstamas žaidimas ar programėlė. Vaikai dažniausiai su malonumu moko suaugusiuosius, o jūs geriau suprasite, kur jis leidžia laiką. Tokie pokalbiai sukuria pasitikėjimą, kurio prireiks, kai iškils tikra problema.
Šaltiniai: Higienos institutas – „Virtualus pasaulis – realus pavojus: kaip padėti vaikams saugiai augti skaitmeniniame amžiuje?“; Lietuvos policija – vaiko saugumo klausimynas
