Ilgas elektros nutraukimas, potvynis, didelė audra ar kita krizė – tokiose situacijose valstybės tarnyboms reikia laiko, kol atkuriamos būtiniausios paslaugos. Todėl Lietuvos krašto apsaugos ministerijos parengtame leidinyje „Jei krizė arba karas: kaip elgtis?“, kurį platina ir Higienos institutas, pabrėžiama: kiekvienas turėtų būti pasirengęs pirmąsias tris paras išgyventi savarankiškai.
Tai nėra baimės kurstymas. Tai paprastas pasiruošimas, kurį daugelis mūsų senelių laikė savaime suprantamu – sandėliuke visada stovėjo vandens, miltų, žvakių ir degtukų.
Kodėl būtent 72 valandos
Trys paros yra laikas, per kurį, krizei ištikus, institucijos dažniausiai spėja suorganizuoti pagalbą ar atkurti svarbiausias paslaugas. Iki tol gali neveikti elektra, vandentiekis, parduotuvės, bankomatai ar mobilusis ryšys. Kuo geriau pasiruošę namų ūkiai, tuo daugiau pagalbos lieka tiems, kuriems jos labiausiai reikia.
Taip pat skaitykite: Pakuotės ir senų baldų likučiai krosnyje: kodėl tai pavojinga ne tik kaimynams, bet ir jums patiems
Ko reikės pirmiausia
Vanduo. Laikykite geriamojo vandens atsargą: bent 2 litrus kiekvienam žmogui per parą tik gėrimui, o maisto ruošimui ir higienai – daugiau. Trijų parų atsargai dviem žmonėms tai jau keliolika litrų.
Maistas, kuriam nereikia virimo. Konservai, džiovinti vaisiai, riešutai, sausainiai, traškučiai duonai, košės, kurias užtenka užpilti vandeniu. Nepamirškite rankinio konservų atidarytuvo.
Šviesa ir ryšys. Prožektorius ar žibintuvėlis su atsarginėmis baterijomis, žvakės ir degtukai, radijas su baterijomis ar sukamas rankiniu būdu, įkrauta išorinė telefono baterija.
Grynieji pinigai. Neveikiant elektrai, neveiks ir kortelių terminalai. Nedidelė suma smulkiais grynaisiais pravers.
Ypač svarbu vyresniems žmonėms
Daugelyje pasiruošimo sąrašų mažai kalbama apie tai, kas vyresniems žmonėms gali būti svarbiausia:
- Nuolat vartojamų vaistų atsarga. Pasistenkite, kad namuose visada būtų bent kelių dienų atsarga. Nelaukite, kol baigsis paskutinė pakuotė – receptinius vaistus įsigykite laiku. Jei kyla klausimų, pasitarkite su šeimos gydytoju.
- Vaistų ir diagnozių sąrašas popieriuje – jei telefonas išsikraus, informacija liks.
- Atsarginiai akiniai, klausos aparato baterijos, protezų priežiūros priemonės.
- Dokumentų kopijos – asmens tapatybės kortelė ar pasas, svarbūs medicininiai dokumentai, sudėti į sandarų vokelį ar maišelį.
- Šilti drabužiai, antklodės, termosas – jei neveiks šildymas.
- Pirmosios pagalbos rinkinys su tvarsčiais, dezinfekavimo priemone ir žirklėmis.
- Higienos priemonės – drėgnos servetėlės, muilas, šiukšlių maišai.
Jei namuose yra žmogus, kuriam reikia priežiūros
Jei kartu gyvena gulintis ar sunkiau judantis šeimos narys, pasiruošimas turi būti dar kruopštesnis. Pagalvokite, kas nutiktų, jei kelias dienas neveiktų elektra: ar veikia jo reikalingi prietaisai be elektros, ar turite pakankamai sauskelnių, tvarsčių, specialaus maisto? Apie tokį šeimos narį iš anksto pasakykite kaimynams ir artimiesiems, kad jie žinotų, jog jums gali prireikti pagalbos.
Nepamirškite augintinių
Šunims ir katėms taip pat reikia trijų parų maisto ir vandens atsargos, o kartais ir jų vaistų. Paruoškite pavadėlį, nešyklę ir kelis maišelius, jei tektų palikti namus.
Susitarkite iš anksto
Pasiruošimas – tai ne tik daiktai. Ne mažiau svarbu iš anksto susitarti su šeima ir kaimynais:
- kaip susisieksite, jei neveiks telefonai;
- kur susitiksite, jei teks palikti namus;
- kas iš kaimynų galėtų padėti, jei pats negalite greitai išeiti iš namų.
Krizės metu informacijos ieškokite oficialiuose šaltiniuose. Išgirdę sirenas, įjunkite Lietuvos radiją ar televiziją ir sekite institucijų pranešimus. Nepasitikėkite gandais socialiniuose tinkluose.
Taip pat skaitykite: Kokia temperatūra namuose yra ideali sveikatai: konkretūs skaičiai kiekvienam kambariui
Jei reikės palikti namus
Verta turėti ir nedidelę, iš anksto sukrautą kuprinę ar krepšį, kurį galima greitai pasiimti: vanduo, kelių dienų maisto, vaistai, dokumentų kopijos, telefono įkroviklis, šilti drabužiai, prožektorius ir grynieji pinigai. Laikykite ją ten, kur lengva pasiekti, pavyzdžiui, prie lauko durų.
Kaip pradėti nesudėtingai
Visko nereikia nupirkti per vieną dieną. Kiekvieną kartą eidami į parduotuvę įsidėkite į krepšį vieną papildomą daiktą: butelį vandens, konservų skardinę, baterijų pakuotę. Po kelių savaičių atsarga susidarys savaime.
Jei gyvenate vieni, susitarkite su vienu kaimynu ar artimuoju, kad krizės atveju vienas kitą aplankysite ar paskambinsite. Toks paprastas susitarimas gali būti vertingesnis už bet kokias atsargas.
Kartą per pusmetį patikrinkite galiojimo datas, suvartokite seniausius produktus ir pakeiskite juos naujais. Patogu tai daryti, pavyzdžiui, keičiant laiką pavasarį ir rudenį.
Pasirūpinkite ir savimi
Leidinyje pabrėžiama, kad mūsų stiprybė yra gebėjimas padėti vieni kitiems. Krizės sukelia nerimą, ir tai natūralu. Jei jaučiate stiprią įtampą, nemigą ar baimę, nemokamos emocinės paramos galima sulaukti paskambinus trumpuoju numeriu 1815.
Visą leidinį „Jei krizė arba karas: kaip elgtis?“ galima rasti lietuvių, lenkų, rusų, ukrainiečių ir anglų kalbomis.
Šaltiniai: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija – leidinys „Jei krizė arba karas: kaip elgtis?“; Higienos institutas – „Naujame informaciniame leidinyje – apie tai, kaip pasirengti krizėms ar karui“
