Rudens vakarais daugelis namuose verda arbatą iš močiutės surinktų ar turguje pirktų žolelių. Ramunėlės, melisa, mėtos, jonažolės – tai ne tik skonis, bet ir įprotis nurimti po ilgos dienos. Higienos institutas, minėdamas Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, kalbino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkę dr. Gabrielę Balčiūnaitę-Murzienę, kuri pasakojo, kurios žolelės iš tiesų padeda ir kurių reikėtų saugotis.
Jos žinia paprasta: tinkamai parinkti augalai gali būti švelni pagalba stresui mažinti. Tačiau viena labai populiari žolelė su kai kuriais vaistais derinasi itin prastai.
Kurios žolelės ištirtos geriausiai
Mokslinių tyrimų apžvalgos rodo, kad raminantį ir nuotaiką gerinantį poveikį turi levandos, šafranas, jonažolės, ašvagandos (migdomosios vitanijos), pasifloros ir rodiolės. Klinikiniuose tyrimuose šie augalai mažino streso žymenis ir gerino miego kokybę, paprastai sukeldami mažiau šalutinių poveikių nei sintetinės priemonės.
Mokslininkė skiria trumpalaikį ir ilgalaikį vartojimą:
- Trumpam – kelias dienas ar savaites – dažniausiai renkamasi valerijonų, pasiflorų ar ramunėlių. Jie gali padėti nurimti ar lengviau užmigti po įtemptos dienos.
- Ilgesniam laikui vartojamos jonažolės ar ašvagandos, kai siekiama palaikyti nuotaiką ir atsparumą stresui. Jonažolės poveikis paprastai pasireiškia tik po bent dviejų savaičių reguliaraus vartojimo.
Ilgalaikiam vartojimui, pasak mokslininkės, būtina sveikatos specialisto priežiūra – būtent dėl sąveikų su vaistais.
Jonažolė: geriausiai ištirta ir labiausiai „klastinga“
Jonažolė yra viena geriausiai moksliškai ištyrinėtų vaistinių žolelių. Būtent todėl apie jos rizikas žinome daugiausia. Šis augalas pasižymi gausybe sąveikų su vaistais.
Kartu vartojama jonažolė gali susilpninti kai kurių vaistų poveikį, tarp jų:
- geriamųjų kontraceptikų;
- statinų (cholesterolio kiekį mažinančių vaistų);
- kai kurių priešgrybelinių vaistų;
- digoksino;
- alergijas slopinančių ir imuninę sistemą veikiančių vaistų.
Kitų vaistų šalutinį poveikį jonažolė gali sustiprinti – pavyzdžiui, kai kurių vaistų nuo migrenos ir antidepresantų.
Praktiškai tai reiškia: jei nuolat vartojate bet kokių gydytojo paskirtų vaistų, jonažolės arbatą ar preparatus vartokite tik pasitarę su gydytoju ar vaistininku. Net ir „nekalta“ kasdienė arbata ilgainiui gali pakeisti tai, kaip veikia jūsų vaistai.
Ašvaganda – ne visiems
Pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo ir ašvaganda. Mokslininkė įspėja, kad ji netinka žmonėms, turintiems skydliaukės veiklos sutrikimų ar autoimuninių ligų. Jos nereikėtų vartoti kartu su skydliaukės veiklą veikiančiais, kraujospūdį mažinančiais vaistais ir barbitūratais.
Kodėl „natūralu“ nereiškia „visiškai saugu“
Daugelis žolelių vartoja manydami, kad tai visiškai nekenksminga – juk augalas, ne tabletė. Tačiau vaistiniuose augaluose esančios veikliosios medžiagos patenka į kraują ir veikia organizmą. Būtent todėl jos gali padėti, bet tuo pačiu ir susikirsti su vaistais.
Paprasta taisyklė: kai einate pas gydytoją ar į vaistinę, pasakykite ne tik kokius vaistus vartojate, bet ir kokias žoleles, arbatas ar papildus geriate reguliariai. Šios informacijos dažnai neprisimenama, nors ji gali būti labai svarbi.
Kaip žoleles rinkti ir laikyti
Jei žoleles renkate patys, darykite tai toli nuo kelių, laukų, kurie purškiami, ir pramonės įmonių. Tikrai atpažinkite augalą: kai kurie nuodingi augalai iš pažiūros panašūs į vaistinius. Žoleles džiovinkite pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje, o laikykite sandariuose stiklainiuose ar popieriniuose maišeliuose sausoje, tamsioje vietoje.
Taip pat skaitykite: Ekspertai įspėjo apie pavojingus priedus populiariuose produktuose
Vaistinėje pirktos žolelės turi aiškią informaciją apie kilmę ir vartojimą, todėl jei vartojate vaistų, saugiau rinktis jas ir prieš tai pasikonsultuoti su vaistininku.
Arbata kaip ritualas, ne tik kaip priemonė
Mokslininkė pataria arbatos gėrimą paversti ramybės akimirka. Skandinavai turi fiką – kavos ir pyragėlio pertraukėlę, anglai – popietės arbatą, o Azijos šalyse arbatos ruošimas yra visa ceremonija.
Lietuviškas variantas galėtų būti paprastas: tas pats laikas kasdien, mėgstamas puodelis, keli lapeliai melisos ar žiedeliai ramunėlės ir dešimt minučių be telefono ir televizoriaus. Galima gerti vienam, o galima ir su kaimyne ar sutuoktiniu – pokalbis ramina ne mažiau nei pati arbata.
Melisa, ramunėlės ar liepžiedžiai vakare dažniausiai yra saugus pasirinkimas daugeliui žmonių. Vis dėlto ir su jais verta nepersistengti: kelis puodelius per dieną gerkite skirtingų žolelių, o ne tos pačios mėnesių mėnesius.
Žolelės nepakeičia pagrindų
Mokslininkė primena, kad psichikos sveikatai pirmiausia svarbūs paprasti dalykai: kokybiškas miegas, judėjimas, sveika mityba, nuoširdus pokalbis su artimu žmogumi ir buvimas bendruomenėje. Vienišumas, kaip rodo tyrimai, labai neigiamai veikia savijautą.
Jei nerimas, prislėgta nuotaika ar nemiga užsitęsia kelias savaites ir trukdo kasdieniam gyvenimui, žolelių arbatos neužteks. Tokiu atveju verta kreiptis į šeimos gydytoją. Emocinės paramos galima sulaukti ir nemokamai, paskambinus trumpuoju numeriu 1815.
Straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo ar vaistininko konsultacijos.
Šaltiniai: Higienos institutas – „Pagalba iš gamtos: kaip augalai gali padėti mūsų psichikos sveikatai“; Europos vaistų agentūra (EMA), jonažolės (Hypericum perforatum) vertinimo ataskaita
