Slyvų šiemet buvo tiek, kad medžiai linko. Nusprendžiau nešvaistyti nė vienos – net pačias smulkiausias sudėjau į puodą. Pabaigoje ant stalo blizgėjo 27 stiklainiai.
Uogienė paprasta iki gėdos: slyvos, cukrus ir kantrybė. Būtent lėtas virimas kuklų vaisių paverčia sodriu, tamsiu ir kvapniu skanėstu.
Produktai
- Slyvos (be kauliukų) – 1 kg
- Cukrus – 500 g
- Citrinos sultys – 1 v. š. (nebūtina)
- Cinamono lazdelė arba keli gvazdikėliai (nebūtina)
Kaip virti
- Slyvas nuplaukite, perpjaukite pusiau ir išimkite kauliukus. Sudėkite į storą puodą, užberkite cukrumi.
- Palikite 2–3 valandas ar per naktį, kol paleis sultis.
- Ant silpnos ugnies užvirkite, maišydami, kol cukrus ištirps. Nugriebkite putas.
- Virkite ant vidutinės ugnies 40–50 minučių, retkarčiais pamaišydami. Jei norite – įpilkite citrinos sulčių ir prieskonių.
- Patikrinkite: lašas ant šaltos lėkštelės neturi sklisti, o pastūmus pirštu turi susiraukšlėti.
- Karštą uogienę supilkite į sterilizuotus stiklainius, sandariai uždarykite ir apverskite atvėsti.
Laikykite vėsioje, tamsioje vietoje.
Kodėl mažiau cukraus
500 gramų kilogramui – auksinis vidurys. Su mažiau cukraus uogienė skanesnė ir ne tokia saldi, bet prasčiau laikosi; su daugiau – laikosi ilgai, tačiau saldumas užgožia pačią slyvą. Jei norite tirštesnės, virkite ilgiau arba pridėkite šlakelį citrinos.
Močiutė sakydavo, kad slyvienė – trijų blynų uogienė: viena stiklainiui, dvi – kad iškart paragautum. Tepkite ant blynų, varškėčių ar tiesiog duonos.
