Kiek laiko galima dirbti saulėje, kol organizmas nebepajėgia atvėsti? Daugelis galvoja — valandas. Iš tikrųjų riba gali ateiti per trisdešimt minučių, jei temperatūra viršija trisdešimt du laipsnius, o žmogus neapsaugotas ir negeria vandens.
Penki dalykai, kurių negalima daryti per karščius
Pirma — dirbti fizinį darbą tiesioginėje saulėje nuo vienuoliktos iki septynioliktos valandos. Būtent šiuo metu ultravioletinė spinduliuotė ir temperatūra pasiekia piką, o organizmo gebėjimas reguliuoti šilumą silpnėja greičiausiai.
Antra — palikti vaikus ar gyvūnus automobilyje. Net kelios minutės su uždarytais langais gali pakelti temperatūrą salone iki penkiasdešimties laipsnių ir sukelti gyvybei pavojingą būklę.
Trečia — laukti troškulio, kad pradėtumėte gerti. Kai atsiranda troškulys, organizmas jau yra dehidratuotas. Gerti reikia kas valandą, net jei nesinori.
Ketvirta — pasikliauti vien ventiliatoriais. Kai oro temperatūra viršija trisdešimt du laipsnius, ventiliatorius tik judina karštą orą ir nebepadeda kūnui atvėsti.
Penkta — vartoti alkoholį ir sunkų maistą. Abu didina vidinę šiluminę apkrovą ir skatina dehidrataciją — priešingai tam, ko organizmui reikia.
„Žmonės galvoja — geriu alų, tai skystis,” pasakojo greitosios pagalbos gydytojas Andrius. „Bet alkoholis veikia kaip diuretikas. Prarandate daugiau skysčių nei gaunat.”
Šilumos išsekimas — ženklai, kurių negalima ignoruoti
Gausus prakaitavimas, blyški lipni oda, greitas silpnas pulsas, pykinimas ir stiprus galvos svaigimas. Tai kūno signalas, kad vėsinimo sistema nebepajėgia.
Reikia nedelsiant pereiti į pavėsį arba vėsią patalpą. Gerti po truputį — idealiai su elektrolitais, nes su prakaitu netenkama ne tik vandens, bet ir natrio, kalio, magnio. Atlaisvinti drabužius. Nutraukti bet kokią fizinę veiklą.
Tamsiai geltonas šlapimas rodo dehidrataciją. Šviesus ar skaidrus — saugesnis ženklas. Paprastas vanduo padeda, bet visiškai vengti druskos nereikėtų — su prakaitu netenkama mineralų, kurių stoka gali silpninti mąstymą ir apkrauti širdį. Praskiestas sportinis gėrimas santykiu vienas prie vieno su vandeniu — praktiškas pasirinkimas.
Jei simptomai per penkiolika dvidešimt minučių nepagerėja arba blogėja — skambinti 112 nedelsiant.
Karščio smūgis — kada skambinti greitajai
Kai kūno temperatūra pakyla virš trisdešimt aštuonių laipsnių ir prakaitavimas sustoja — tai medicininė skubi pagalba. Organizmas nebegali reguliuoti šilumos ir pats savęs nebeatvėsins.
Sumišimas. Neaiški kalba. Traukuliai. Sąmonės netekimas. Bet kuris iš šių simptomų reiškia — skambinti 112 nedelsiant.
Kol atvažiuoja greitoji — perkelti žmogų į pavėsį, atlaisvinti drabužius, vėsinti odą šlapiais rankšluosčiais arba ledu. Nevežti privačiu automobiliu — prarandamas laikas ir galimybė teikti pagalbą kelyje.
Kaip apsisaugoti paprastai
Gerti vandenį kas valandą. Praskiestą elektrolitinį gėrimą — porą kartų per dieną, jei prakaitas gausus. Dėvėti laisvus, šviesių spalvų drabužius iš natūralių audinių. Tamsius, aptempius audinius — palikti spintoje.
Apsauginis kremas nuo saulės — ne tik kosmetika. Nudegimas užkemša prakaito poras ir susilpnina natūralų kūno vėsinimąsi — tai daugelis nežino. Vėsus dušas rytą ir vakarą padeda nuleisti kūno temperatūrą ir palengvina užmigimą karštą naktį.
Lauke dirbantys žmonės turėtų daryti pertraukas pavėsyje kas trisdešimt keturiasdešimt minučių. Jei galimybės nėra — bent šlapia skara ant sprando sumažina perkaitimo riziką.
Pasiteirauti apie kaimynus — ypač vyresnio amžiaus, vieniems gyvenančius, vartojančius diuretikus ar vaistus nuo kraujospūdžio. Vienas telefono skambutis gali pakeisti baigtį.
„Per karščius žmonės miršta ne todėl, kad nežinojo, ką daryti,” ramiai pasakė Andrius. „O todėl, kad galvojo — su manimi tai neatsitiks.”
