Internete plinta drąsus teiginys: erkės labiausiai puola O kraujo grupės žmones, ir „mokslas tai įrodė”. Tikrovė kuklesnė. Keli nedideli laboratoriniai tyrimai iš tiesų pastebėjo, kad skirtingų kraujo grupių kvapai erkes traukia nevienodai — bet rezultatai prieštaringi, o ne galutiniai. Ir svarbiausia: net jei kraujo grupė šiek tiek lemia patrauklumą, pakeisti jos negali, o štai apsisaugoti — visiškai tavo rankose.
Ką iš tikrųjų parodė tyrimai
Vienas kontroliuojamas bandymas parodė, kad erkes labiausiai traukė A grupės kvapas, po jo — O, o silpniausiai reagavo į B grupę. Kraujo mėginiai buvo dedami ant filtrinio popieriaus ir stebima, kur erkės krypsta.
Vadinasi, populiarusis „erkės mėgsta O grupę” net nevisiškai atitinka patį tyrimą. Be to, laboratorija — ne pieva: lauke poveikį lemia ir drėgmė, augalija, kūno temperatūra bei kvapo cheminė sudėtis. Todėl kraujo grupė čia — nebent viena smulki dėlionės detalė, o ne nuosprendis.
Mokslininkai spėja, kad erkes traukia ne pats kraujas, o cheminiai signalai žmogaus kvape ir prakaite. Todėl du tos pačios kraujo grupės žmonės gali sulaukti visai skirtingo dėmesio — vieną erkės apniks, kitą aplenks. Kol tyrimų nedaug ir jie nedideli, protingiausia į tokias antraštes žiūrėti atsargiai ir nesijausti nei saugiam, nei pasmerktam vien dėl raidės medicininėje kortelėje.
Kodėl svarbiau ne grupė, o elgesys
Kad ir kokia tavo kraujo grupė, riziką kur kas labiau lemia tai, ką darai ir kaip rengiesi. Ilgos rankovės, ilgos kelnės ir tankiai austas audinys sumažina odos prieinamumą žolėtose ir miškingose vietose.
Šviesūs drabužiai padeda greičiau pastebėti ropojančią erkę. Repelentai su patvirtintomis veikliosiomis medžiagomis apsaugo, kai naudojami pagal etiketę. O einant tik pažymėtais takais, mažiau lieti augaliją, kurioje erkės ir tyko aukos. Šie paprasti įpročiai apsaugo kur kas patikimiau nei bet kokia kraujo grupė.
Nuo erkinio encefalito, kuris Lietuvoje ypač paplitęs, padeda ir skiepai — tai vienintelė priemonė, veikianti prieš patį virusą, o ne tik mažinanti įkandimo tikimybę. Jei daug laiko leidi miške, sode ar prie ežero, apie skiepą verta pasitarti su šeimos gydytoju. Kraujo grupės pasirinkti negali, o pasiskiepyti ir tinkamai apsirengti — gali.
Ką daryti grįžus iš gamtos
Grįžus namo, greita apžiūra sumažina tikimybę erkę parsinešti į vidų. Drabužius kuo greičiau nusivilk, išskalbk ir, jei gali, išdžiovink aukštoje temperatūroje — karštis erkes žudo.
Kruopščiai apžiūrėk odą, ypač slaptas vietas: galvos odą, už ausų, pažastis, juosmenį, kirkšnis ir pakinklius — erkės mėgsta įsisiurbti ten, kur oda plona ir šilta. Patikrink ir batus bei įrangą. Greitas dušas gali nuplauti dar neįsisiurbusias erkes, kol jos nespėjo prisitvirtinti.
Kaip teisingai ištraukti erkę
Radęs įsisiurbusią erkę, netrauk pirštais ir netepk aliejumi ar spiritu — nuo to ji gali dar labiau įleisti seilių. Paimk smailią pincetę, suimk erkę kuo arčiau odos ir tolygiai, be sukimo, ištrauk tiesiai.
Įkandimo vietą nuvalyk ir stebėk kelias savaites. Jei atsiranda plečiantis raudonas žiedas ar pablogėja savijauta, kreipkis į gydytoją — Lietuvoje erkės platina ir Laimo ligą, ir erkinį encefalitą. Erkę verta ir išsaugoti sausame indelyje: prireikus ją galima ištirti laboratorijoje. Tikra apsauga čia — ne kraujo grupė, o įprotis apsižiūrėti kaskart grįžus iš gamtos. Ir to laikytis verta visiems, nesvarbu, kokia tavo grupė ar kiek laiko praleidai lauke.
