Yra šiltinimo medžiaga, kuri gali tarnauti ilgiau nei šimtmetį, o kainuoja vos kelis eurus už kubinį metrą. Ne mineralinė vata. Ne putplastis. Paprastos medžio drožlės.
Skamba kaip praeitis. Bet senuose namuose po lubomis ji tebeguli ir tebešildo iki šiol. Klausimas ne ar ji izoliuoja, o ar paruošta pakankamai tiksliai, kad tas ilgaamžiškumas taptų tikras.
Kodėl drožlės atlaiko dešimtmečius
Paslaptis — sausumas. Kol drožlės sausos, medienos struktūra atspari irimui, o šiluminės savybės išlieka pastovios.
Stambesnės dalelės sukuria oro tarpus. Būtent jie lėtina šilumos perdavimą ir kartu neleidžia sluoksniui susislėgti. Apsaugotoje nuo drėgmės ertmėje mikrobų veikla beveik sustoja, o medžiaga išlaiko ir stiprumą, ir tūrį.
„Ardėme šimtametį namą ir po grindimis radome sausas drožles — kaip naujas”, — pasakojo vienas senosios mokyklos meistras. „Jokio puvimo, jokio kvapo.”
Kaip paruošti drožles
Pradedama nuo gerai išdžiovintų drožlių ar skiedrų — drėgmė sumažinama iki mažiau nei 18 %, kad neprasidėtų mikrobinis augimas.
Tada medžiaga persijojama, kad dalelės būtų vienodo dydžio: tolygi granuliacija sumažina ertmes. Po to užpilamas antiseptinis apdorojimas nuo puvimo. Galiausiai įmaišomos kalkės — santykiu maždaug 10:1 drožlių ir kalkių, kad pagerėtų atsparumas kenkėjams ir ugniai.
Jei naudojamas molis, jis derinamas su kalkėmis. Paruoštas mišinys turi likti sausas ir birus.
Kaip įrengti sluoksnį
Įrengimas — tai kontroliuojamas uždaros ertmės darbas, kur svarbiausia stabilumas ir apsauga nuo drėgmės.
Pirmiausia ertmė apžiūrima, išvaloma, užsandarinamos siūlės. Tada sausi drožlių sluoksniai dedami pakopomis, kiekvieną paskirstant tolygiai, kad neliktų tuštumų ir medžiaga nesėstų.
„Svarbiausia — nesuslėgti per stipriai”, — pridūrė meistras. „Suspaudei kaip vatą, ir prarasi visą oro tarpą.” Masė sutankinama tik tiek, kad dingtų dideli oro tarpai. Pabaigoje uždedamas sausas dengiamasis sluoksnis, o kraštai užsandarinami.
Nuo drėgmės, ugnies ir graužikų
Ilgaamžiškumą lemia vienas dalykas — drėgmės kontrolė. Todėl gera konstrukcija izoliuoja užpildą nuo pratekėjimų, kapiliarinės drėgmės ir garų.
„Bijai tik vieno — vandens”, — sakydavo senieji staliai. „Sausos drožlės tarnauja amžinai, šlapios — vieną žiemą.” Ugnies atžvilgiu drožlės saugesnės, kai apdorotos antiseptiku ir sumaišytos su kalkėmis ar moliu — tokia masė ne pliūpteli, o lėtai rusena. Graužikus atbaido ištisinis metalinis tinklelis perimetru ir tankus, sausas sluoksnis.
Ar verta rinktis vietoje vatos
Palyginti su mineraline vata ir putplasčiu, drožlės kainuoja kelis kartus mažiau. Vata turi vienodas gamyklines savybes, bet brangesnė. Putplastis gerai šildo, tačiau sensta, išskiria lakiąsias medžiagas ir vėliau sukelia šalinimo rūpesčių.
Tinkamai išdžiovintos ir kalkėmis apdorotos drožlės įprastose konstrukcijose duoda konkurencingą šilumos varžą, slopina garsą ir tarnauja dešimtmečius. Kartais pigiausias sprendimas yra tas, kurį jau žinojo mūsų seneliai.
