Dauguma žvejų, išgirdę „karosas”, įsivaizduoja pilkšvą sidabrinį žvynuotį iš kaimo kūdros. Bet Lietuvos ežeruose ir ramiose upėse slepiasi visai kitas karosas — auksinės spalvos, itin atsargus ir beveik išnykstantis.
Pagauti jį — didžiulė sėkmė. O paleisti — tikro žvejo garbės reikalas.
Žuvis, kuri gamina alkoholį
Geltonasis karosas atrodo kaip iš pasakos — žvynai švyti vario, bronzos ar gryno aukso spalva. Pelekai — su rausvu atspalviu. Kūnas aukštas, suapvalintas, visiškai kitoks nei plokščias sidabrinis pusbrolis.
Bet tikrasis stebuklas — ne išorėje. Žiemą, kai maži tvenkiniai užšąla iki dugno ir deguonies nelieka visiškai — geltonasis karosas panyra į anabiozę. Kelis mėnesius gyvena be deguonies. O energijai palaikyti jo organizmas naudoja procesą, kurio metu išsiskiria alkoholis.
„Kai pirmą kartą apie tai išgirdau — pagalvojau, kad juokauja”, — papasakojo žvejys. — „Bet tai mokslas. Ši žuvis tiesiogine prasme gamina alkoholį, kad išgyventų.”
Tokiose vietose, kur lydekos ir ešeriai tiesiog uždustų — geltonasis karosas jaučiasi kaip karalius.
Kur jo ieškoti
Pamirškite sraunias upes ir didelius skaidrius ežerus. Geltonojo karoso stichija — rūstis ir ramybė.
Seni miško ežerėliai su storu dumblo sluoksniu ir pakrantėmis, apaugusiomis nendrėmis. Užpelkėję tvenkiniai ir kūdros — vietos, kurias dauguma žvejų apeina. Upių senvagės — ramios įlankos, kur srovė beveik nejuntama.
„Jei vieta atrodo per niūri meškeriotojui — ten tikriausiai gyvena geltonasis karosas”, — pasakė žvejys. — „Jis mėgsta būtent tokias vietas.”
Kaip gaudyti
Ši žuvis nebus lengva. Ji itin atsargi — niekada neskuba griebti masalo. Kibimas dažnai vos pastebimas: plūdė gali vos virpėti arba iš lėto gulti ant vandens.
Meškerė — jautri plūdinė. Valas plonas, 0,12–0,16 milimetro. Plūdė — lengva ir pailga, kad reaguotų į mažiausią prisilietimą.
Geriausias laikas — ankstyvas rytas nuo pat aušros iki aštuonių devynių arba vėlyvas vakaras, kai vanduo tampa lyg veidrodis. Sezonas — gegužė ir visa vasara. Rudenį geltonasis užsikasa į dumblą ir tampa beveik nepasiekiamas.
Masalą guldykite tiesiai ant dumblo — karosai maisto ieško knisdami dugną. O jaukindami vietą — įmaišykite šiek tiek medaus, česnako ar anyžiaus. Kvapas turi būti salstelėjęs, bet ne per stiprus.
Kodėl jį verta paleisti
Geltonąjį karosą Lietuvoje sparčiai išstumia sidabrinis karosas — galingesnis, vislesnis invazinis pusbrolis iš Rytų. Tikrų geltonųjų populiacija mažėja kasmet.
Jei jums nusišypsojo laimė ir tinklelyje sužibo auksinis šonas — pasidžiaukite. Nufotografuokite. Ir paleiskite.
Tegul šis vandenų auksas grįžta į savo dumblo karalystę — kad ir po dešimties metų kažkas galėtų patirti tą patį jausmą, kurį patyrėte jūs.
