Dešimt metų gėriau kavą ir nesupratau, kodėl ji man nepadeda taip, kaip kitiems. Kolegos po puodelio tapdavo žvalūs ir susikaupę, juokaudavo apie „įjungtą smegenų mygtuką”. O aš – tik dar labiau pavargęs ir nervuotas.
„Gal tiesiog nevartoji pakankamai?” – klausdavo draugai, matydami mano sutrikusį veidą. Bandžiau dvigubą espreso, trigubą. Rezultatas – drebančios rankos ir dar didesnis nuovargis, kartais net širdies permušimai.
Kol viena gydytoja genetikė Agnė nepasakė vieno sakinio: „Ar žinai, kad trečdalis žmonių kofeiną skaido visiškai kitaip nei dauguma?”
Fermentas, kuris viską lemia
Pasirodo, mūsų organizme yra fermentas CYP1A2, kuris skaido kofeiną. Bet ne visi jį turime vienodą – egzistuoja genetinės variacijos. Vieni – greitieji metabolizatoriai, kiti – lėtieji.
„Greitieji pajunta žvalumą, energiją, koncentraciją – viską, ką žada kavos reklamos,” – aiškino Agnė, piešdama diagramą. „Lėtieji – priešingai. Kofeinas kaupiasi organizme, metabolitai kaupiasi, ir vietoj energijos gauni nuovargį bei nerimą.”
Aš buvau lėtasis. Ir tokie sudaro maždaug trečdalį visos populiacijos – ne tokie jau reti.
Simptomai, kurie išduoda jūsų tipą
Jei kava jums nepadeda arba net blogina savijautą – tai gali būti genetinis ženklas. Lėtieji metabolizatoriai dažnai patiria paradoksalų mieguistumą po kofeino. Taip pat nervingumą, drebulį, širdies permušimus, net virškinimo sutrikimus.
„Klasikinis scenarijus – žmogus geria vis daugiau kavos, tikėdamasis pagaliau pajusti efektą, ir tik pablogina situaciją,” – sakė gydytoja, linguodama galvą. „Nes problema ne dozėje, o genetikoje. Daugiau kavos – daugiau problemų.”
Greiti metabolizatoriai patiria staigų budrumą, aiškumą, energijos proveržį. Jei tai ne jūsų patirtis po rytinio puodelio – jūsų genai tikriausiai kitokie.
Kaip sužinoti tiksliai
Yra du būdai išsiaiškinti. Genetinis tyrimas – CYP1A2 analizė – duoda tikslų, moksliškai pagrįstą atsakymą. Galima užsakyti per šeimos gydytoją arba privačias laboratorijas.
Bet daugelis žmonių atpažįsta save ir be laboratorijos. Tiesiog stebėkite savo reakciją atidžiai per kelias savaites. Jei po kavos jaučiatės žvalūs ir susikaupę – esate greitas metabolizatorius. Jei pavargę, nervingi ar keistai mieguisti – greičiausiai lėtas.
„Asmeninė patirtis dažnai pasako viską,” – šypsojosi Agnė. „Laboratorija tik patvirtina tai, ką jau žinote savo kūnu.”
Ką daryti lėtiesiems
Atsisakiau kavos visiškai – tai buvo geriausias sprendimas. Perėjau prie arbatos – juodosios ir žaliosios. Jose kofeino mažiau, jis įsisavina lėčiau, poveikis švelnenis ir tolygesnis.
„Arbatoje yra L-teaninas,” – paaiškino gydytoja per paskutinį vizitą. „Jis moduliuoja kofeino efektą, sušvelnina smūgį. Gauni budrumą be drebulio ir nerimo.”
Viename arbatos puodelyje – 25-50 mg kofeino. Kavoje – dvigubai ar trigubai daugiau. Lėtiesiems toks saikingas kiekis veikia geriau nei bet koks kavos kiekis.
Po mėnesio su arbata pagaliau supratau, kaip jaučiasi „normalus” rytas. Be drebulio, be nuovargio, be to keisto jausmo, kad kažkas negerai. Kartais atsakymas slypi ne puodelyje, o genuose.
