Kodėl vieni paprikas nuo krūmo raško raudonas ir sultingas, o kiti rudenį lieka su krūva žalių, kietų vaisių, kurie taip ir nespėja nusispalvinti?
Rugsėjį šis klausimas darosi itin aktualus. Diena trumpėja. Naktys vėsta. O krūmas vis dar leidžia naujus ūglius ir žiedus, tarsi vasara truktų amžinai.
Lietuvoje paprikos beveik visada auga šiltnamyje ar po plėvele — atvirame lauke jos subręsta retai ir tik itin šiltą vasarą. Būtent tas vėlyvas augimas ir yra didžioji rudens bėda: augalas eikvoja jėgas ten, kur jau nebespės. Keli tikslūs pjūviai gali viską apversti.
Kodėl rugsėjo genėjimas paspartina nokimą
Genint krūmą, energija nukreipiama nuo naujų ūglių ir žiedų į jau užsimezgusius vaisius. Trumpėjant šviesai augalui apsimoka viską mesti į tas paprikas, kurios dar gali suraudonuoti, kol neatvėso.
Pašalinus perteklinį augimą, sumažėja konkurencija dėl vandens, mineralų ir maisto medžiagų. Likę vaisiai greičiau prisipildo. Anksčiau nusispalvina. O atviresnė laja praleidžia daugiau šviesos ir oro — tai skatina nokimą ir mažina ligų riziką drėgnu rudeniu.
Senelis tai vadindavo paprastai: „Augalą reikia priversti apsispręsti.”
Pašalink perteklinius ūglius ir vidines šakas
Pirmiausia — švariomis genėjimo žirklėmis pašalink papildomus ūglius ir vidines šakas, kurios neduoda nei vaisių, nei pumpurų. Jos tik meta šešėlį ir siurbia maistą.
Pjauk arti stiebo, nepažeisdamas aplinkinių audinių. Laja turi likti atvira, kad šviesa pasiektų vaisius, o oras laisvai judėtų. Gerai praretintame krūme paprikos nokinasi pastebimai sparčiau, nes visi ištekliai keliauja į jau esantį derlių.
Kartu su genėjimu verta pristabdyti gausų laistymą ir tręšimą azotu. Azotas rugsėjį tik skatina naują žalią augimą — tą patį, kurį ką tik nupjovei. Vietoje jo augalui labiau praverčia kalis: jis padeda vaisiams bręsti ir spalvintis. Šiltnamyje dieną vėdink, o naktimis, jei žadama šalna, uždaryk — staigus atvėsimas nokimą stabdo net labiau, nei genėjimas jį paspartina.
Nuskabyk vėlyvus žiedus ir viršūnes
Naujus pumpurus bei žiedus, ypač prie krūmo viršūnių, verta tiesiog nugnybti pirštais. Vėlyvi žiedai iki šalčių vis tiek nespės subrandinti vaisių, o energiją atima.
Tada nugnybk ir pačias viršūnes — virš aukščiausios susiformavusios vaisių kekės, palikdamas pakankamai lapų mitybai. Taip sustabdomas tolesnis šakojimasis ir nereikalingas šešėliavimas, o krūmas lieka kompaktiškas ir lengvai prižiūrimas.
„O jei jau visai vėlu?” — paklausė kaimynė per tvorą. Atsakymas paprastas: didelius žalius vaisius galima nuskinti ir nokinti namuose.
Jei nespėja subręsti krūme — nokink ant palangės
Lietuvos ruduo trumpas, tad dalis paprikų krūme tikrai neprisirpsta. Tai ne bėda. Sveikas, pilno dydžio žalias paprikas nuskink ir palik šiltoje vietoje — ant palangės ar dėžėje virtuvėje.
Šalia padėtas prinokęs obuolys ar bananas paspartina procesą: jie skiria etileno, o šis skatina nokimą. Po kelių dienų žalia paprika ima gelsti, tada raudonuoti — beveik kaip krūme.
Kelios smulkmenos padeda išvengti nusivylimo. Dėk paprikas viena eile, ne krūva — susiglaudę vaisiai greičiau ima pūti. Kartą per dieną apžiūrėk ir minkštėjančias suvalgyk pirmas. O jei ant palangės krenta tiesioginė saulė, geriau patrauk truputį į šešėlį: reikia šilumos, ne kaitros.
Senelis šiltnamį uždarydavo tik tada, kai ant palangės nusidažydavo paskutinė paprika. „Sodas nesibaigia prie durų”, — sakydavo. Ir būdavo teisus: keli žirklių pjūviai rugsėjį bei šilta palangė spalį padaro tai, ko vasara nespėjo.
