Šviežiai nupjauta žolė, minkštos piktžolės ir keli jauni lapai gali virsti paprastomis skystomis trąšomis beveik be jokio vargo. Tam pakanka kibiro, lietaus vandens ir kelių valandų saulės. Medžiaga susmulkinama, užpilama, pamaišoma ir nukošiama į tamsią arbatą, kurią galima praskiesti ir palaistyti augalus. Šis būdas yra greitas, praktiškas ir stebėtinai naudingas, nors keli maži niuansai lemia, ar jis veiks gerai.
Kokia žolė ir lapai veikia geriausiai
Šviežiai nupjauta žolė šiam trąšų mišiniui tinka geriausiai, nes ji greitai suyra ir į vandenį išskiria maistingąsias medžiagas beveik be pastangų. Minkštos nupjautos vejos žolės, minkštos piktžolės be sėklų ir sausi lapai taip pat tinka šiam mišiniui, jei jie susmulkinti mažais gabalėliais.
Stori stiebai, sumedėjusios šakelės ir sergantys augalai turėtų būti neįtraukti, nes jie lėtina irimą ir gali susilpninti mišinį. Paprastas žalių ir rudų medžiagų derinys padeda tiek kaimynams, tiek pradedantiesiems sukurti subalansuotą ištrauką.
Tikslas – greitas maistingųjų medžiagų išsiskyrimas, švarus naudojimas ir patikimos naminės trąšos, kurios skatina vešlų augimą daugumoje daržų lysvių.
Pasiimkite kibirą ir vandens
Pasirinkus žolę ir lapus, kitas žingsnis yra pasirūpinti švariu kibiru ir pakankamu kiekiu vandens, kad medžiaga būtų visiškai apsemta. Tvirta talpa padeda mišinį laikyti vietoje ir jį lengvai perkelti.
Tinka bet koks pakankamai gilus kibiras, nors toks, kuris skirtas naudoti sode, gali dar labiau sustiprinti šio proceso įspūdį. Dažnai pirmenybė teikiama lietaus vandeniui, nes jis yra švelnus ir natūralus, tačiau prireikus tinka ir vandentiekio vanduo.
Tikslas paprastas: pasiruošti kibirą dar prieš dedant žalumynus, kad procesas vyktų sklandžiai, tvarkingai ir maloniai kiekvienam sodininkui.
Kaip pasigaminti žolės trąšas
Sodininkas pirmiausia suplėšo arba sukapoja žolę, piktžoles ar lapus į mažesnius gabalėlius, nors tikslumas čia nebūtinas. Vienos kibiro porcijai užtenka laisvos saujos.
Tada gabalėliai sudedami į kibirą ir užpilami vandeniu, geriausia lietaus vandeniu. Viskas gerai išmaišoma, kad žaluma būtų visiškai sušlapinta ir pradėtų išskirti maistingąsias medžiagas.
Kibiras paliekamas saulėtoje vietoje kelioms valandoms arba iki paros, kol vanduo patamsėja ir pradeda kvepėti augalais.
Šis paprastas būdas suteikia sodininkams lengvą, nebrangų būdą kartu pasigaminti naudingų trąšų.
Kaip nukošti ir praskiesti žolės arbatą
Kai žolė pakankamai ilgai pritraukė, kitas žingsnis yra atskirti skystąsias trąšas nuo augalinės medžiagos. Tam puikiai tinka smulkus sietelis, audinys arba senas virtuvinis koštuvas.
Mišinį reikėtų pilti lėtai, kad skystis pratekėtų neprinešdamas per daug šiukšlių. Likusias kietąsias dalis galima kompostuoti arba išmesti.
Nukoštas skystis tada paruošiamas praskiedžiant vandeniu. Dažniausiai naudojamas paprastas 1:1 skiedimas, sukuriantis švelnesnį tirpalą, kurį šaknims lengviau įsisavinti.
Šis kruopštus paruošimas padeda visai sodo bendruomenei pasinaudoti švaresne, subalansuota arbata.
Kaip naudoti žolės trąšas augalams
Nedidelį kiekį praskištų žolės trąšų galima supilti aplink gėlių, daržovių ar vaismedžių pagrindą, kiek įmanoma nešlapinant lapų ir stiebų.
Dirva pirmiausia turėtų būti drėgna, kad šaknys maistines medžiagas pasisavintų tolygiai ir be streso. Jaunoms arba gležniems augalams vertėtų naudoti mažesnį kiekį, o įsitvirtinusiems augalams jį galima skirti kas vieną ar dvi savaites.
Po pylimo vietą galima lengvai palaistyti, kad maistinės medžiagos prasiskverbtų giliau.
Sodininkai, naudojantys šį paprastą būdą, prisideda prie praktiškos, mažai atliekų paliekančios rutinos, kuri palaiko tolygų augimą ir sveiką dirvožemį.
