Prie tvarto kiekvieną vasarą kaupdavosi tas pats — pūkų ir plunksnų kalnelis, kurį visada nušluodavau ir išmesdavau. Tol, kol vieną pavasarį sugalvojau jas panaudoti.
Sumaišiau su pelenais. Įterpiau į lysvę. Ir stebėjau.
Po mėnesio pomidorai atrodė kitaip. Stiebai storesni. Lapai tamsesni. Žiedų daugiau nei bet kada anksčiau. Niekas nepakito — tik dirva.
Ką plunksnos daro žemei
Vištų plunksnos — tai grynasis keratinas. Tas pats baltymas, iš kurio sudaryti nagai ir plaukai. Yrant keratinui išsiskiria azotas — vienas svarbiausių augalų augimo elementų. Kartu — silicis, deguonis ir organinė medžiaga, kuri gerina dirvos struktūrą.
„Aš pirkdavau amonio salietros maišus po dešimt eurų,” pasakojo viena sodininkė iš Rokiškio rajono. „O dabar tiesiog renku tai, ką vištos palieka. Rezultatas — ne prastesnis.”
Plunksnos irsta lėtai. Tai privalumas, ne trūkumas. Azotas išsiskiria palaipsniui — ne vienu šūviu, o per visą sezoną. Augalai maitinami nuosekliai, dirva neperkraunama, šaknys nestresina.
Kaip paruošti trąšą
Du būdai — abu paprasti.
Pirmas: surinktą plunksnas sumaišyti su medienos pelenais lygiomis dalimis. Plunksnas prieš tai išdžiovinti ir sutrupinti rankomis — kuo smulkiau, tuo greičiau irs. Pelenus naudoti tik iš švaraus medžio — jokių dažytų lentų, jokio faneriaus. Viską sumaišyti kibire, kol spalva vientisa. Barstoma tiesiai ant lysvės ir lengvai įterpiama į dirvą.
Antras: barstyti plunksnas tiesiogiai — apie dvidešimt gramų septyniems kilogramams dirvos. Tai maždaug saujos dydžio porcija kiekvienai lysvės daliai. Įterpti kasant ar pureniant prieš sodinimą.
„Aš niekada neskaičiuoju gramais,” nusišypsojo ta pati sodininkė. „Sauja čia, sauja ten. Dirva pati pasako, kai jai gera.”
Kaip kompostuoti teisingai
Kas nenori barstyti tiesiogiai — gali kompostuoti. Bet reikia žinoti keletą dalykų.
Plunksnos turi būti švarios. Be mėšlo, be maisto likučių. Į komposto krūvą dėti plonais sluoksniais — ne vienu gumulu. Kiekvienas plunksnų sluoksnis pereina su anglies turtinga medžiaga: sausais lapais, šiaudais arba susmulkintu kartonu.
Vartyti dažnai — ypač šiltu oru, kad oras pasiektų visas dalis. Drėgmė turi būti kaip nuspausta kempinė — drėgna, bet nelaša. Per sausa — irimas sustoja. Per šlapia — pradeda dvokti ir pritraukia muses.
Jei ritmą palaikote nuo pavasario — iki rudens turėsite tamsų, purų humusą, kuriame plunksnų likučių net neberasite. Viskas virto maistu žemei. Ir kitas pavasaris prasidės su dirva, kuri jau gatava dirbti.
Kada naudoti
Geriausias laikas — ankstyvą pavasarį, kai lysvė ruošiama sodinimui. Dirva tada lengviau priima organines medžiagas, o plunksnų azotas spėja pradėti veikti kartu su pirmuoju augimu.
Antras tinkamas momentas — po derliaus nuėmimo, prieš rudeninį kasimą. Tai investicija kitam sezonui. Plunksnos per žiemą suyra, ir pavasarį dirva jau kupina to, ko augalams reikia.
Vienas dalykas — nenaudoti šviežių plunksnų tiesiai prie jaunų daigų. Per stiprus azoto šaltinis gali nudeginti šaknis. Geriau įterpti prieš porą savaičių iki sodinimo arba naudoti kompostuotas.
Kibiras plunksnų. Sauja pelenų. Dešimt minučių darbo. Ir lysvė, kuri atsilygina nuo pirmo derliaus iki paskutinio — be parduotuvės, be chemijos, tik su tuo, ką vištos paliko prie tvarto.
