Tualetinis popierius, miltų klijai ir pelenai. Iš to — tvarkingiausia salotų lysvė, kokią turėjau

nugaros skausmo nesukeliantys sodininkystės patarimai

Salotas visada sėdavau iš rankos. Sėklos smulkios, byra kur papuola, daigai sudygsta krūvoje ir tenka retinti. Pusė darbo — lenkimasis, kita pusė — nugaros skausmas.

Kol išbandžiau sėjos juostelę. Iš tualetinio popieriaus. Su miltų klijais. Už nulį eurų.

Rezultatas — tobulai tolygios eilės, kur kiekviena sėkla savo vietoje. Ir jokio retinimo vėliau.

Kaip pasigaminti juostelę

Ištempti tualetinio popieriaus juostą stalo ilgiu. Geriausia — grynas celiuliozinis, be kvapų ir spalvų. Jis suyra dirvoje per kelias dienas.

Paruošti klijus: valgomąjį šaukštą paprastų kvietinių miltų sumaišyti su dviem šaukštais vandens ir kaitinti ant silpnos ugnies, nuolat maišant, kol masė sutirštės iki kisieliaus konsistencijos. Atvėsinti. Tai ir yra miltų klijai — natūrali pasta, kuri laiko sėklą vietoje ant popieriaus, bet dirvoje per kelias dienas suyra be pėdsakų. Jokios chemijos, jokio poveikio daigams.

Kas dvidešimt centimetrų ant popieriaus uždėti mažą klijų lašelį. Ant kiekvieno — vieną salotų sėklą. Dantų krapštuku arba drėgnu pirštu — lengvai prispausti.

Tada popierių sulenkti per pusę išilgai, kad sėklos liktų viduje. Palikti džiūti ant stalo — po valandos juostelę galima suvynioti ir laikyti iki sėjos.

Trąšos iš pelenų ir dilgėlių

Jaunoms salotoms reikia švelnių trąšų — ne koncentruotų, ne agresyvių.

Stiklainyje sumaišyti valgomąjį šaukštą džiovintų dilgėlių, žiupsnelį sutrintų kiaušinio lukštų ir šiek tiek medienos pelenų. Užpilti litru šilto vandens ir palikti parą.

Perkošti, praskiesti dar dviem litrais vandens. Tirpalas paruoštas — švelniai maitina šaknis, neperdeginant gležnų daigų.

Pelenai tiekia kalį ir neutralizuoja rūgštingumą. Dilgėlės — azotą ir mikroelementus. Lukštai — kalcį. Viskas iš virtuvės ir laužavietės.

Kaip paruošti lysvę

Dirvą supurenti, pašalinti piktžoles, susmulkinti grumstus iki smulkaus paviršiaus. Salotos mėgsta lygią, drėgną, purią žemę.

Jei dirva sunki — įterpti komposto arba gerai perpuvusio mėšlo. Pelenų tirpalo galima įmaišyti tiesiai į viršutinį sluoksnį.

Salotos geriausiai auga, kai pH apie šešis–septynis. Per rūgšti dirva — lapai menki, augimas lėtas.

Lysvę išlyginti. Paviršius turi būti tolygus — ant gumburių juostelė guls nelygiai, ir sėklos sudygs netolygiai.

Sėja ir priežiūra

Juosteles tiesti eilėmis kas trisdešimt centimetrų. Užberti plonu žemės sluoksniu — ne storesniu nei du centimetrai. Per giliai — sėklos neprasimuš.

Palaistyti švelniai, smulkia rože, kad juostelės nebūtų nuplautos. Pirmasis laistymas — pelenų tirpalu, vėliau — paprastu vandeniu.

Dirva turi likti tolygiai drėgna. Ne permirkusi, ne sukietėjusi. Plonas mulčio sluoksnis padeda išlaikyti drėgmę ir neleidžia paviršiui užkepti.

Daigai pasirodo per savaitę–dvi. Tolygiai, tvarkingai, be spūsčių. Ir be jokio retinimo — kiekviena sėkla ten, kur ją padėjote.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

You May Also Like