36 % daugiau kiaušinių per savaitę. Priežastis — ne pašaras, o vienas daiktas tvarto kampe

vištos deda daugiau kiaušinių

Lentynose — trys knygos apie naminių paukščių priežiūrą. Internete — šimtai straipsnių apie vitaminų papildus, šviesos režimus, specialius mišinius. O atsakymas buvo paprastesnis, nei kas nors tikėjosi.

Bunkerinis lesyklos indas. Pastatytas kampe. Ir viskas.

Kodėl tai veikia

Daugelis ūkininkų lesalą beria tiesiai ant žemės arba į atvirus lovius. Atrodo paprasta — supylei ir eini. Bet grūdai susimaišo su pakratais. Sušlampa nuo drėgmės. Pelės ateina naktį ir suėda trečdalį. O vištos konkuruoja — kas greitesnė, ta valgo, kas lėtesnė — badauja ir stresuoja.

Bunkerinis indas keičia dinamiką. Lesalas saugomas nuo drėgmės ir nešvarumų. Vištos prieina ramiai, kiekviena savo tempu. Nėra konkurencijos, nėra streso. Ramesnės vištos deda daugiau — tai ne magija, o fiziologija. Stresas slopina kiaušidžių veiklą, o ramybė ją skatina.

„Pirmą savaitę galvojau — nieko nepasikeitė,” pasakojo Kęstutis, laikantis trisdešimt vištų Šakių rajone. „Antrą savaitę kiaušinių padaugėjo trim. Trečią — penkiais. Per mėnesį skaičius pakilo trečdaliu.”

Pavasarinis paruošimas — nuo grindų

Bet lesykla — ne vienintelis dalykas. Pavasarį vištidei reikia kompleksinio paruošimo. Žiema palieka pėdsakus — drėgmę, bakterijas, suirusius pakratus.

Pirmas žingsnis — grindys. Po žiemos jos drėgnos, sušlapusios, kupinos bakterijų. Seną pakratą išmesti visą — iki paskutinio šiaudo. Grindis dezinfekuoti ir leisti gerai išdžiūti, bent parą. Tada — šviežias, sausas, gilus pakratas. Šiaudai arba pjuvenos — kas yra po ranka.

Kur žemė šlapia ir vanduo stovi — užpilti smėlio sluoksnį. Tai pagerina drenažą ir palengvina priežiūrą. Smėlį paskleisti tolygiai — apie penkių centimetrų sluoksnį. Po stiprių liūčių — papildyti. Ten, kur problema rimtesnė — žvyras suteikia papildomą atramą ir neleidžia vandeniui kauptis.

„Daugelis ūkininkų žiūri į pašarą, vitaminus, apšvietimą,” pridūrė Kęstutis. „O pamato, kad problema buvo paprasčiausia — šlapia, purvinai grindys.”

Apsauga nuo plėšrūnų

Pavasarį plėšrūnai aktyvėja. Lapės, kiaunės, šeškai — visi ieško lengvo maisto po žiemos. Ir vištidė jiems atrodo kaip restoranas su atviromis durimis. Vienos nakties per mažas — ir galite netekti pusės pulko.

Medines grindis verta iškloti cinkuota skarda — užlenkti ją aukštyn palei apatines sienų dalis. Tai užkerta kelią graužimui iš apačios. Langus — sutvirtinti metaliniu tinkleliu. Ne plastikinė tvora, ne sodo tinklelis — metalinis tinklas, kurio kiaunė neperkąs.

Voljero apačią — užkasti plačiomis lentomis ar metalo juosta bent trisdešimt centimetrų gilyn. Lapės kasa profesionaliai. Jei po tvora yra tarpas — jos jį ras per pirmą naktį.

Stogu dengtas aptvaras arba tinklas viršuje — nuo vanagų ir varnų. Vartai turi fiksuotis tvirtai. Jokių šviesos plyšių, jokių minkštų vietų.

Rami vištidė — derlingas tvartai

Viskas susijungia į vieną grandinę. Sausa erdvė. Šviežias pakratas. Lesalas, kuris nesišlampa ir neišsibarsčo. Apsauga, leidžianti vištoms jaustis saugiai.

Ramus pulkas deda stabiliai. Stresingas — praleidžia dienas, deda mažiau, reaguoja į kiekvieną triukšmą. Pavasarinis paruošimas — tai ne švaros klausimas. Tai produktyvumo klausimas. Kiekvienas euras, investuotas į vištidės tvarką, grįžta kiaušiniais.

Vienas indas kampe. Kibiras smėlio. Pusdienis darbo. Ir tvartai, kuris dirba kaip laikrodis — nuo pirmo pavasario kiaušinio iki paskutinio rudens.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

You May Also Like