Pernokusi pelargonija. Nulinkę pomidorai. Išdžiūvusi žolė. Vasaros pabaigos sodas po atostogų dažnai atrodo kaip mūšio laukas.

Bet viename kampe — keturi augalai, kuriems viskas puikiai. Sukulentai. Jiems atostogos — natūrali būsena.

Šilropė — akmenų karalienė

Šilropė (Sempervivum) formuoja tankias rozetes, kurios glaudžiasi prie akmenų, sienų ir plyšių. Dirvos beveik nereikia. Šaknys įsikimba ten, kur kiti augalai net nebandytų.

„Įdėjau tris rozetes į akmenų sienos plyšius,” — pasakojo viena sodininkė. — „Po metų ten buvo dvidešimt.”

Spalvos keičiasi per sezonus — nuo žalios iki bronzinės, nuo rausvos iki tamsiai raudonos. Ir ji pati plinta. Mažos atžalos atsiranda šalia motininio augalo ir per porą mėnesių užpildo tuščias vietas.

Idealiai tinka alpinariumams, stogų sodams ir akmenų sienoms.

Šilokas — kilimas be priežiūros

Šilokas (Sedum) auga horizontaliai, sudarydamas tankius kilimus. Kaitri saulė jam ne problema, o palaima. Ploniausiame dirvožemio sluoksnyje jaučiasi kaip namie.

Tinka stogų želdiniams, takų kraštams ir toms vietoms, kur niekas kitas neauga. Žydi smulkiais žvaigždiniais žiedais, kurie pritraukia bites.

Pinigų medis ir echeverija — kontrastas, kuris veikia

Pinigų medis (Crassula) — blizgūs, kartais margi lapai, modernus pojūtis. Echeverija (Echeveria) — tvarkingos rozetės žalios, rausvos ar violetinės spalvos. Kartu jos sudaro kompoziciją, kuri atrodo suplanuota profesionalo.

„Echeveriją laikau priekyje, pinigų medį — fone,” — paaiškino ta pati sodininkė. — „Ir visi klausia, kas projektavo.”

Abiem reikia vieno dalyko — gerai drenuojamos dirvos. Užmirkusios šaknys — vienintelis priešas.

Viena taisyklė visiems keturiems

Laistyti — tik kai žemė visiškai išdžiūsta. Geriau per retai nei per dažnai. Ir daug saulės.

„Pamiršau palaistyti visą liepą,” — prisipažino ji. — „Grįžau — sukulentai atrodo geriau nei prieš atostogas.”

Keturi augalai. Nulis dramų. Sodas, kuris atrodo gerai net tada, kai apie jį niekas negalvoja.