Kokia jūsų mėgstamiausia spalva? Dauguma atsako negalvodami. Mėlyna. Tai populiariausia spalva pasaulyje. Bet tyrimai rodo, kad už šio pasirinkimo gali slypėti kažkas daugiau nei estetika.
40 procentų pasirinko mėlyną
Dar 1961 metais amerikiečių mokslininkai pastebėjo keistą tendenciją. Daugiau nei 40 procentų psichiatrinių pacientų mėlyną nurodė kaip mėgstamiausią spalvą. Skaičius buvo reikšmingai didesnis nei bendrojoje populiacijoje.
Vėlesni tyrimai patvirtino panašų dėsningumą. Žmonės, patiriantys stipresnį nerimą, vienatvę ar prislėgtumą, dažniau rinkdavosi vėsenius atspalvius. Ypač mėlyną ir violetinę.
Bet čia prasideda įdomiausia dalis.
Spalva, kuri reiškia viską ir nieką
Mėlyna psichologijoje turi dvejopą veidą. Viena vertus — ramybė, saugumas, stabilumas. Kita vertus — liūdesys, atsitraukimas, vienatvė. Anglų kalboje „feeling blue” reiškia liūdėjimą ne atsitiktinai.
Mokslininkai mano, kad prislopintos spalvos žmogui prastesnės emocinės būsenos metu atrodo lengviau apdorojamos. Smegenys tiesiog renkasi tai, kas nekelia papildomo jaudinimo. Mėlyna nekonfrontuoja. Ji neklausia. Ji tiesiog yra.
Gydymas pakeičia pasirinkimą
Vienas įdomiausių atradimų — spalvų preferencijos nėra fiksuotos. Jos keičiasi kartu su žmogumi.
Kinijoje atliktas tyrimas stebėjo depresija sergančius pacientus prieš terapiją ir po jos. Pradžioje dauguma rinkosi vėsius atspalvius — mėlyną, violetinę. Po gydymo kurso jų pasirinkimai pasikeitė. Atsirado geltona. Ryškesnės, šiltesnės spalvos.
Tai nereiškia, kad mėlyna yra „blogos nuotaikos spalva”. Bet tai rodo, kad spalvų pomėgis gali veikti kaip savotiškas emocinis barometras — tylus, neinvazinis rodiklis, kurio žmogus pats gali net nepastebėti.
Kodėl tai nėra diagnozė
Čia svarbu sustoti. Jei mėgstate mėlyną — tai nereiškia nieko blogo. Mėlyną mėgsta šimtai milijonų žmonių visame pasaulyje, ir dauguma jų puikiai jaučiasi.
Tyrimai rodo koreliacijas, ne priežastis. Mėlynos spalvos pomėgis nėra diagnostinis žymuo. Jis tiesiog gali būti vienas iš daugelio signalų, kuriuos verta pastebėti — ypač kai pasirinkimai keičiasi staiga.
Psichologė Rasa sako, kad kur kas svarbiau stebėti ne pačią spalvą, o pokytį.
„Jei žmogus visą gyvenimą mėgo ryškias spalvas, o staiga pradeda rinktis tik pilką ir tamsiai mėlyną — tai gali būti ženklas, kad verta atkreipti dėmesį,” — paaiškino ji.
Spalva kaip veidrodis
Mėlyna nėra pavojinga. Ji nėra „psichopatų spalva”, kaip kartais bando pateikti antraštės. Ji yra daugiaprasmė — kaip ir dauguma dalykų, susijusių su žmogaus psichika.
Bet viena mintis lieka. Spalva, kurią renkamės nesąmoningai — ant sienų, drabužiuose, telefono ekrane — kartais kalba apie tai, ką patys dar nepradėjome sau sakyti garsiai.
