Trejus metus bandžiau bėgioti. Kiekvieną kartą pradėdavau su užsidegimu, o po dviejų savaičių numesdavau batelius į kampą ir galvodavau — aš tiesiog tinginė.
Kol trenerė Indrė nepasakė vieno sakinio, kuris viską apvertė.
Trys tipai, apie kuriuos niekas nekalba
Sėdėjau sporto klube ant suolelio, vėl pavargusi po treniruotės, kurią turėjau „mylėti”. Indrė priėjo ir paklausė:
– Kaip miegi po treniruočių?
– Blogai, – atsakiau. – Negaliu užmigti, ryte kaip sutraiškyta.
– O nuotaika kitą dieną?
– Irzli. Kartais net pikta.
Ji linktelėjo: – Tu ne tinginė. Tu tiesiog treniruojiesi ne pagal savo nervų sistemą.
Pasirodo, yra trys pagrindiniai nervų sistemos atsakų tipai. Ne asmenybės testai. Ne horoskopai. Paprastas patikrinimas: kaip jautiesi dvi valandas po treniruotės, kaip miegi tą naktį ir ar nori pakartoti per 48 valandas.
A tipas: ritmą mėgstantys
– Jei po treniruotės jautiesi rami, miegi gerai ir kitą dieną nori to paties — tu A tipas, – paaiškino Indrė. – Tau reikia pastovaus ritmo. Bėgimas. Plaukimas. Dviratis.
A tipo žmonėms svarbu matuojama pažanga ir struktūra. Jie mėgsta tvarkaraštį. Žino, kad antradienį — bėgimas, ketvirtadienį — baseinas. Tokia rutina juos ramina, o ne vargina. Greitai kintančios treniruotės — šiandien boksas, rytoj šokiai — juos išmuša iš vėžių ir atima pasitikėjimą.
B tipas: jautrūs stresui
– O jei po intensyvios treniruotės negali užmigti, rytą keliesi su skausmu ir jokio noro kartoti? – paklausiau.
– Tada tu greičiausiai B tipas, – atsakė Indrė ramiai. – Tavo nervų sistema reaguoja per stipriai. Tau reikia priešingai — ramių, mažo intensyvumo treniruočių.
Joga. Tai chi. Greitas ėjimas. Švelnus plaukimas. Ne todėl, kad esi silpna — priešingai. Todėl, kad tavo sistema atsistatymą vertina labiau nei intensyvumą. Kortizolio lygis po intensyvios treniruotės pakyla ir nenusileidžia iki ryto — todėl miegas sugriūva, todėl rytą keliesi kaip po ligos.
Pažanga matuojama ne kilogramais ant štangos, o stabilesne nuotaika ir gilesniu miegu.
C tipas: greičio ieškotojai
Yra ir trečia grupė — žmonės, kuriems lėtos treniruotės atrodo kaip bausmė.
– C tipas jaučiasi gyvas tik tada, kai tempas greitas, užduotis aiški ir rezultatas — čia ir dabar, – pasakė Indrė. – Sprintas. Kovos menai. HIIT. Komandiniai žaidimai. Jiems reikia stimuliacijos, kitaip nuobodulys nužudo motyvaciją per savaitę.
Aš atpažinau save. Ne A. Ne C. Aš — B tipas, kuris trejus metus bandė gyventi kaip A.
Vienas patikrinimas, kuris pasako viską
Indrė davė paprastą testą: dvi savaites po kiekvienos treniruotės užsirašyti tris dalykus. Nuotaiką. Miego kokybę. Norą pakartoti.
– Jei miegas stabilus, nuotaika geresnė ir nori grįžti — sportas tavo, – pasakė ji. – O jei nemiga, irzlumas, pulso šuoliai ramybėje arba baimė prieš treniruotę — nervų sistema šaukia: ne tas.
Pakeičiau bėgiojimą į rytinį ėjimą ir vakarinę jogą. Pirmas dvi dienas jaučiausi keistai — lyg nieko nedarau. Bet po savaitės pradėjau miegoti kaip seniai nemiegojau. Po mėnesio — pirmą kartą per trejus metus nemetau po dviejų savaičių.
Pasirodo, valia čia niekuo dėta. Reikėjo tiesiog klausyti savo nervų sistemos.
