Kiekvieną popietę apie trečią valandą jaučiausi kaip išgręžtas citrina. Kava nebeveikė. Akys degė. Galva buvo lyg vata. Galvojau — tiesiog toks darbas, toks amžius, tokia realybė. Kol farmacininke Lina, su kuria pietaujam tame pačiame kavinės kampe, nepasakė:

– Tu ne pavargusi. Tu tiesiog darai septynias klaidas kiekvieną dieną.

Pirma klaida: miegas, kurio neužtenka

– Kiek miegi? – paklausė Lina.

– Šešias valandas. Kartais penkias su puse.

– Tau reikia septynių iki devynių, – pasakė ji ramiai. – Smegenys miego metu šalina metabolines atliekas ir atstato atmintį. Jei miegi šešias — jos tiesiog nespėja. Jokia kava to nepakeis, nes kava maskuoja nuovargį, o ne šalina jį.

Pradėjau gulti valanda anksčiau. Per tris dienas pastebėjau — rytą keliausi be žadintuvo. Per savaitę dingo tas jausmas, kad galva užpildyta vata. Miegas pasirodė esąs ne prabanga — o pagrindas, be kurio visa kita neveikia.

Antra: sėdžiu kaip statula

Lina paklausė, kiek kartų per dieną atsistoju nuo stalo. Suskaičiavau — du. Į tualetą ir pietauti.

– Kas valandą turi judėti, – pasakė ji. – Atsistoti, praeiti koridoriumi, pasitempti. Kaklo sukiojimas, pečių kėlimas — trisdešimt sekundžių. Po dviejų valandų — penkiolikos minučių pertrauka. Ne prie telefono — judant.

Nustatiau laikmatį telefone kas šešiasdešimt minučių. Pirmas dvi dienas erzino. Trečią dieną supratau — nugaros skausmas, kuris persekiojo mėnesius, sumažėjo perpus.

Trečia: akys, kurios šaukia pagalbos

– Kiek laiko žiūri į ekraną be pertraukos? – paklausė Lina.

– Valandą. Kartais dvi.

– Taisyklė dvidešimt dvidešimt dvidešimt, – pasakė ji. – Kas dvidešimt minučių pažiūrėk į tolimą tašką dvidešimt sekundžių. Akys atsipalaiduoja. Jei jauti sausumą — lašai su natrio hialuronatu. Bet pirma — mirksėk dažniau. Prie ekrano mirksime perpus rečiau nei įprastai.

Ketvirta ir penkta: vanduo ir oras

Lina pažiūrėjo į mano stalą ir paklausė:

– Kur tavo vanduo?

Neturėjau. Gerdavau tik kavą — tris puodelius per dieną.

– Pusantro iki dviejų litrų vandens, – pasakė ji. – Dehidratacija sukelia galvos skausmą ir silpnina koncentraciją. O kava dehidratuoja dar labiau.

Paskui atidarė langą. Į biurą įplūdo šaltas oras.

– Anglies dvideginio lygis uždarame biure kyla kas valandą, – paaiškino Lina. – Smegenys gauna mažiau deguonies. Tu ne pavargusi — tu tiesiog dūsti.

Šešta: cukrus, kuris apgauna

– Ką valgai trečią valandą? – paklausė Lina.

– Šokoladinį batonėlį.

– Štai tavo problema. Cukraus šuolis — greita energija — staigus nuosmukis. Po dvidešimties minučių esi dar labiau pavargusi nei prieš, – paaiškino ji. – Valgyk baltymus su daržovėmis. Jokių šuolių — tolygi energija iki vakaro.

Pakeičiau batonėlį į riešutus su morka. Trečios valandos nuosmukis dingo po dviejų dienų.

Septinta: vakaro ritualas

– Po darbo — jokių ekranų bent valandą, – pasakė Lina. – Pasivaikščiok. Pabūk su šeima. Leisk nervų sistemai nustoti dirbti. Kitaip ji dirba visą naktį, ir ryte keliesi jau pavargusi.

Pridūrė, kad magnis vakare padeda raumenims atsipalaiduoti, B grupės vitaminai palaiko nervų sistemą, o omega trys mažina uždegimą — bet tik kaip papildymas prie šių septynių įpročių, ne vietoj jų.

Po savaitės kolegė pasakė: – Tu kažkaip kitaip atrodai. Pailsėjusi.

Nepailsėjusi. Tiesiog nustojau daryti septynias klaidas, kurias dariau kiekvieną dieną penkerius metus.