Močiutė pavasarį turėjo paprotį, kuris man nelabai patiko būnant vaiku.

Kasryt — vienas šaukštas tamsiai žalio glotnučio. Kartūs lapai, sumalti su obuoliu ir medumi. Ji vadindavo tai „pavasariniu krauju”.

Kai išėjau į studijas, šis ritualas dingo. Geležies trūkumas grįžo penktame dešimtmetyje — staigus nuovargis, dilgčiojimas pirštuose. Gydytoja paskyrė tabletes.

Pasižiūrėjau į močiutės užrašus. Ten radau du paprastus žodžius: dilgėlės ir kiaulpienės.

Kodėl būtent šios dvi rūšys

Atskirai jos abi geros. Kartu — sinerginė formulė, kurią žmonija atrado per kelis tūkstančius metų ir kuri šiandien patvirtinta laboratorijų.

Dilgėlėse aukšta neheminės geležies koncentracija. Plius vitaminas K, A, C. Kalcis, magnis. Kraują formuojantys ir kraujagysles palaikantys junginiai.

Kiaulpienių lapai pridėda mikroelementų — selenas, cinkas, varis. Plius silpnas valomasis poveikis kepenims.

— Šitos dvi rūšys veikia kaip pora, — paaiškino vaistažolininkystės specialistė Vaiva, kuriai parodžiau močiutės užrašus. — Dilgėlės padidina krešumą per vitaminą K. Kiaulpienės — silpnai švelnina šitą efektą. Pusiausvyra išlieka.

Štai kodėl protėviai jas skynė kartu, ne atskirai.

Kada ir kur skinti

Tinkamas laikas — pavasaris, nuo balandžio antros pusės iki gegužės pabaigos. Vėliau dilgėlės ir kiaulpienės pasidaro per kartūs, sumažėja vitaminų koncentracija.

Skinama tik viršūninės dilgėlių dalys — keturi penki paskutiniai lapeliai. Jie švelnesni, ir augalas po skynimo greitai atauga.

Kiaulpienių — jaunieji lapai prieš žiedų pasirodymą. Po žydėjimo lapai tampa labai kartūs, beveik nevalgomi.

Vieta — toliau nuo kelių, sodų su pesticidais, miesto rajonų. Geriausia — kaimynystėje esanti pieva, miško pakraštys, bobutės sodas, kur niekas nieko nepurškia.

Renku pirštinaitėse — dilgėlės gelti tikrai nemalonu. Saujelę dilgėlių, dvi saujeles kiaulpienių lapų. Tiek užtenka vienai porcijai.

Kaip paruošti, kad nedygčiotų

Esminė detalė — kaip neutralizuoti dilgčiojantį dilgėlių paviršių.

Dvi minutės karštame, ką tik užvirintame vandenyje. Lapeliai pakimba, dilgčiojimas dingsta. Po to — į ledinį vandenį, kad išliktų ryškiai žalia spalva.

Kiaulpienių lapams — dešimt minučių mirkymo šaltame vandenyje. Tai sumažina kartumą, bet nepašalina veikliųjų junginių.

Po šių parengiamųjų darbų lapai tinkami valgyti šaltai arba tolesniam apdorojimui.

Trys būdai panaudoti

Žalias glotnutis

Mano kasdienis variantas. Saują dilgėlių (jau apdorotų), dvi saujeles kiaulpienių lapų, vienas obuolys, pusė banano, pusė citrinos sulčių, stiklinė vandens. Visa į blenderį. Dvi minutes.

Citrinos sultys — kritinis komponentas. Vitaminas C iš citrinos padidina geležies pasisavinimą beveik dvigubai.

Pavasarinė sriuba

Klasikinis lietuvių kaimo receptas. Užverdu kaulų sultinį. Dedu bulves, morkas, svogūną. Po penkių minučių — apdoroti dilgėlių lapai. Pabaigoje — kietai virtas kiaušinis perpus.

Kaulų sultinys suteikia heminę geležį. Plius dilgėlių neheminė. Plius citrinos sulčių lašų ant lėkštės.

Salotos su graikiniais riešutais

Apdoroti, smulkiai supjaustyti dilgėlių ir kiaulpienių lapai. Smulkus svogūnas. Saują graikinių riešutų. Šaukštas obuolių acto, alyvuogių aliejaus. Greita, gardu.

Ką pastebėjau po dviejų mėnesių

Kraujo tyrimai pas šeimos gydytoją po šešių savaičių pavasarinio ritualo:

Hemoglobinas — pakilo nuo apatinės normos ribos iki vidurio. Geležies depų lygis — taip pat patobulėjo. Bendrai jaučiausi energingiau.

Žinoma, neatsisakiau gydytojos paskirtų tablečių. Ne tas amžius eksperimentuoti. Bet pridėjau natūralų sluoksnį.

— Tabletės veikia greitai, — pasakė Vaiva. — Augalinė geležis veikia lėtai, bet ilgalaikiai. Geriausia — abu kartu.

Atsargumas

Trys dalykai, kurių nepasakys reklama.

Žmonėms, vartojantiems antikoaguliantus — dilgėlių vitaminas K trukdo vaistų veikimui. Pirma — gydytojas, paskui — receptas.

Esant inkstų akmenų istorijai — atsargiai dėl rūgštynių rūgšties (oksalatų). Kasdien gerti — nereikia. Tris kartus per savaitę — saugu.

Pavasarinio rinkimo metu siaučia erkės. Po kiekvieno išvykimo į pievą — apžiūra. Ilgos rankovės. Šviesūs drabužiai.

Močiutė šito atsargumo nežinojo, bet kaime erkių problema buvo mažesnė. Šiandien — kasmet auga.

Pavasarinis ritualas vis tiek vertas. Tik su žinia, ne aklai.