Vieną popietę į Lietuvos sveikatos gimnaziją atvyko mikrobiologijos studentų grupė. Atsinešė tepinėlių rinkinį.
Patikrino mokytojų telefonus. Pirmininko durų rankeną. Skalbimo mašinos guminį sandariklį.
Rezultatai paskelbti per renginį. Telefonas — bakterijų lyderis. Daugiau nei tualeto sėdynė. Daugiau nei virtuvinis pjaustymo lentelė.
Niekas nenustebo. Visi tiesiog šiek tiek pakeitė rankose laikymo poziciją.
Telefonas — gyvensenos centras, ne tik įrankis
Telefono ekraną liečiame vidutiniškai du tūkstančius kartų per dieną.
Jis keliauja su mumis į tualetą. Į virtuvę. Per pietus restorane. Į prekybos centrą. Klinikose. Stotelės sėdynėse.
Bet kalbant apie valymą — daugumai sustoja prie ekrano nuvalymo, kai pirštai pradeda likti spaudimo žymes.
— Tai didžiausia higienos paslėpta problema, — paaiškino mikrobiologė Dalia, kuri konsultuoja sveikatos institucijas. — Ne todėl, kad telefonas pavojingas. Todėl, kad jį glaudžiai liečiame veidu.
Skambučiai, „selfie”, paviršius prie ausies — visa tai perduoda mikroorganizmus tiesiai į veidą, kur oda plonesnė, lengviau patenka į organizmą per nosį, lūpas, akis.
Tinkamas valymas — vienas du kartus per savaitę su drėgna mikropluošto šluoste, lengvai sušlapinta. Ne dezinfekanto purškiklio purslais — taip galima pažeisti ekrano dangą.
Klaviatūra — duobė, į kurią krenta viskas
Antras objektas, su kuriuo žmogus liečiasi kelias valandas per dieną.
Tarp klavišų — trupiniai nuo pietų prie kompiuterio. Plaukai. Dulkės. Mažos kūno odos dalelės. Drėgmė nuo prakaitavusių pirštų.
Visa tai sukuria idealią aplinką bakterijoms.
Klaviatūros valymas — kartą per mėnesį. Apvertus aukštyn kojomis, lengvai pakratyti, kad iškristų stambūs trupiniai. Suspausto oro skardinė tarp klavišų. Drėgna mikropluošto šluostė ant viršaus.
Mechaninių klaviatūrų savininkams — kartą per pusmetį išimti klavišus ir nuplauti šepečiu. Tai darbas pusvalandžio, bet skirtumas pastebimas.
Šviesos jungikliai ir durų rankenos
Trečias slaptas židinys. Kasdien liečiame dešimtimis kartų. Niekada — neapvalome.
Po peršalimo banglūnės šeimoje, šie paviršiai yra pagrindiniai virusų pernešėjai. Vienas šeimos narys serga — visi jį ant durų rankenos randa.
Sprendimas paprastas. Kartą per savaitę — apgailestaujamoji servetėlė ant visų jungiklių, durų rankenų, šaldytuvo durų, mikrobangų krosnelės klavišų.
Ne kasdien — tai per daug, ypač jei ramus laikas. Bet kasysavaitę, sekmadienio rytą prieš kavos puodelį — penkias minutes pasivaikščiojimo per visus svarbius taškus.
Skalbimo mašina — drėgna pelėsio aplinka
Štai detalė, kuri stebina labiausiai.
Skalbimo mašina, kurioje plauname drabužius, pati gali skleisti pelėsio kvapą. Guminis sandariklis durų ribose — tobula vieta pelėsiui augti. Šilta, drėgna, tamsu.
Po kelių mėnesių pradeda pastebėti, kad švieži drabužiai turi keistą kvapą. Tai pelėsio sporos, persiduodančios per drėgną aplinką.
Sprendimas: kartą per mėnesį tuščia karšto vandens programa be drabužių, vietoj skalbiklio — stiklinė baltojo acto. Plius kartą per mėnesį rankomis šluostau guminį sandariklį. Po kiekvieno skalbimo — palieku dureles atviras pora valandų.
Daugkartiniai krepšiai ir vandens butelis
Du objektai, kuriuos pirkome ekologijos sumetimais — bet kurie patys gali būti higienos problema.
Medžiaginis pirkinių krepšys nešioja žaliavą iš parduotuvės. Tarp jo gijų lieka mėsos sultys, daržovių žemės. Sprendimas — skalbti kartą per savaitę šešiasdešimties laipsnių programoje.
Vandens butelis, kurį nešiojame visą dieną — drėgnas vidus, dažnai liečiamas burna. Ten formuojasi biofilmas — bakterijų sluoksnis. Plovimas kasdien karštu muiluotu vandeniu, kartą per savaitę nušveisti vidų butelių šepečiu.
Trumpas savaitinis sąrašas
Sekmadienio rytą, prieš kavą:
Telefonas — drėgna šluoste. Du kartus per savaitę.
Šviesos jungikliai, durų rankenos — antibakterinė servetėlė. Vieną kartą per savaitę.
Vandens butelis — kruopštus plovimas su šepečiu.
Pirmadienio vakarui — pirkinių krepšiai į skalbimo mašiną.
Kartą per mėnesį — skalbimo mašinos pati išplaunama. Klaviatūra — pakratyti ir nušluostyti.
Penkios minutės darbo per savaitę. Skirtumas — kelis peršalimus mažiau per metus.





