Septyniasdešimt procentų bijūnų augintojų klysta tame pačiame žingsnyje — tręšia per anksti.

Sužinojau apie tai per nelaimę. Bandžiau pusbrolio triuką pakartoti pavasarį, balandžio pradžioje. Žiedai pasirodė mažesni. Žydėjimas — vos dešimt dienų.

Sekantį sezoną grįžau prie tikslaus jo metodo. Penkios savaitės žiedų. Be jokios magijos. Tik tikslus laikas.

Šaukštas, kuris keičia viską

Pusbrolis dirba agronomu didelėje sodininkystės bazėje. Penkti metai, kai jis man kartoja tą patį.

— Tu vis dar paberi tręšiamųjų visur po lygiai? — paklausė jis pernai gegužę. — Tai todėl tavo bijūnai žydi dvi savaites, ne penkias.

Justas pamokė tikslaus metodo. Vienas valgomasis šaukštas azofoskos. Vėlyvos gegužės pradžia. Dėdamas — arti šaknų sistemos, ne paviršiumi.

Azofoska — subalansuota trąša su azotu, fosforu ir kaliu. Šaukštas vienam krūmui. Ne mažiau, ne daugiau.

Po įdėjimo — gausus laistymas. Tai paleidžia procesą, leidžia maistinėms medžiagoms pereiti į šaknų zoną.

— Bijūnui reikia ne nuolatinio maitinimo, — paaiškino Justas. — Reikia vieno stipraus impulso prieš pumpurų formavimąsi. Po to — tik vanduo.

Kodėl būtent vėlyva gegužė

Klaidą daro dauguma. Tręšia anksti pavasarį, kai augalas tik pradeda kelti lapus.

Bet bijūnui to nereikia. Šaknų sistema turi sukauptas atsargas iš praėjusio sezono. Ankstyvas tręšimas verčia augalą leisti per daug lapų — žiedų sąskaita.

Vėlyvos gegužės taikymas pataiko būtent tada, kai pumpurai dar tik formuojasi. Visa azofoskos energija nukreipiama į žiedų gamybą, ne į žalumą.

Pernai dėl pavasarinio šalčio bandžiau patręšti birželio pradžioje. Per vėlu. Pumpurai jau buvo susiformavę. Trąšos veikė tik kitam sezonui.

Atrama — kuri lemia, ar bijūnai stovės, ar gulės

Antras klaidos taškas. Sunkūs žiedai pakelia stiebą iki tam tikros ribos. Po to — paguli ant žemės. Pirmasis lietus — ir dauguma žiedų jau ne tinkami pjaustyti.

Naudoju metalinį tinklinį rėmą su didelėmis akutėmis. Įstatau aplink krūmą gegužės pradžioje, kai stiebai dar žemi. Augantys stiebai patys užauga per akutes — atrama tampa nematoma.

Alternatyva — mediniai kuoliukai su stora virve, surišta aplink krūmą. Dirba ne taip elegantiškai, bet veikia.

Svarbu — atramą įstatyti anksti. Kai stiebai jau aukšti, vėlu — patys mėginsite pakelti, sulaužysite.

Šoninių pumpurų triukas

Tris pirmuosius metus apie tai net negalvojau. Bijūnui ant kiekvieno stiebo formuojasi vienas didelis viršūninis pumpuras ir du trys mažesni šoniniai.

Justas pasakė pašalinti šoninius.

— Visa augalo energija nukrypsta į pagrindinį žiedą. Jis pasidaro dvigubai didesnis ir žydi dvigubai ilgiau.

Šoninius nuskinu ranka, kai jie dar žirnio dydžio. Lengvai atsilenkia. Vienas judesys — ir nebėra.

Po šito triuko žiedai pasidarė tikrai didesni. Kažkokia kaimynė pernai paklausė, kokią naują veislę pasodinau. Tas pats senas krūmas — kitokia priežiūra.

Trys žingsniai — penkios savaitės

Sudėliokite šitaip:

Vėlyva gegužė. Vienas šaukštas azofoskos arti šaknų. Gausus laistymas. Tinklinė atrama įstatyta.

Pumpurų formavimosi pradžia. Šoninių pumpurų pašalinimas. Liečiame tik mažus, neformuotus.

Žydėjimo pradžia. Daugiau nieko. Tik vanduo, ne sausomis dienomis.

Tris savaites — pilnas žydėjimas. Dar dvi — atskiri vėliausi žiedai. Iš viso — penkios savaites grožio.

Viena smulkmena, kurios neminima vadovėliuose

Bijūnui labiausiai patinka saulėtos vietos. Bet ne pietinė siena, kur per pietus kepa. Geriausia — rytinė saulė, popietinis pavėsis.

Ant pietinės sienos krūmas išsekina save anksčiau. Žiedai pasidaro mažesni. Žydėjimas — trumpesnis.

Mano krūmas auga pietryčių kampe, prie obels. Iki dešimtos valandos saulė. Po to — pavėsis.

Penktus metus iš eilės žydi penkias savaites.