Anakardžiai yra visiškai saugūs. Bet augalas, ant kurio jie užauga, gali nudeginti odą kaip verdantis vanduo.
Kai tai išgirdau iš maisto saugos specialistės Kristinos Balčiūnienės, pagalvojau – negali būti. Anakardžius perku kiekvieną savaitę, dedu į jogurtą, į salotas, vaikai grauža saujomis. O ji sėdi ir ramiai pasakoja, kad žalias anakardžio riešutas be apdorojimo gali sukelti tokius pažeidimus, kad reikės gydytojo pagalbos.
„Žalias kevalas turi labai stiprių rūgščių,” – paaiškino Kristina. – „Jei paimtumėte žalią anakardžio vaisių plikomis rankomis, ant odos atsirastų pūslės – kaip nuo antrojo laipsnio nudegimo. O jei netyčia įkąstumėte į neapdorotą riešutą – gerklę ir skrandį degintų taip, kad neužmirštumėte niekada.”
Kodėl parduotuvėje jie visiškai saugūs
Kristina iškart nuramino: „Viskas, ką perkate parduotuvėje, yra apdorota. Tos rūgštys suyrą nuo karščio – pakanka skrudinimo arba apdorojimo garais.” Gamyklose riešutai pirmiausia atskiriami nuo kevalo specialia įranga, paskui kaitinami tol, kol visos kenksmingos medžiagos subyra. Tai ne kosmetinis procesas – tai būtinas saugumo žingsnis, be kurio anakardžiai niekada nepatektų į lentyną.
Po terminio apdorojimo lieka tik tai, kas naudinga: sveikieji riebalai, baltymai, magnis, cinkas, varis ir B grupės vitaminai. Kristina patikslino: „Karštis sunaikina toksinus, bet nepaliečia maistinių medžiagų. Tai vienas iš retų atvejų, kai apdorojimas padaro produktą ir saugesnį, ir maistingesnį nei žalią.”
Būtent dėl to tikrų žalių anakardžių parduotuvėse niekada nerasite. Tie, kurie vadinami „žaliais”, iš tikrųjų jau yra termiškai apdoroti – tiesiog neskrudinti iki rudos spalvos.
Kas nutiktų, jei suvalgytumėte neapdorotą
Paklausiau Kristinos, ar kas nors Lietuvoje galėtų netyčia patekti į tokią situaciją. „Praktiškai – ne,” – atsakė ji. – „Nebent kas nors parsivežtų šviežių anakardžių iš tropikų ir bandytų juos apdoroti namuose. Tada – taip, rizika tikra.”
Tamsus aliejus ant žalio riešuto paviršiaus yra toks ėsdantis, kad profesionaliose gamyklose darbininkai dirba su apsauginėmis pirštinėmis ir akiniais. „Tai rimta chemija,” – sakė Kristina. – „Ne šiaip alergija ar dirginimas – tai tikri cheminiai nudegimai.”
Praryjus neapdorotą riešutą pažeidžiamos burnos ir skrandžio gleivinės, kyla stiprus pilvo skausmas. Kontaktas su oda sukelia pūsles ir paraudimą, kuris gali trukti savaites.
„Bet kartoju – tai neliečia nieko, kas perka anakardžius normalioje parduotuvėje,” – dar kartą patikslino specialistė. – „Visas pavojus lieka gamykloje. Į jūsų virtuvę ateina tik saugus, maistingas produktas.”
Dabar žiūriu į tuos anakardžius jogurte kiek kitomis akimis. Valgau toliau – bet žinau, kokį kelią jie nuėjo, kad būtų saugūs.
