Grįžtu iš darbo, atidarau šaldytuvą, išsitraukiu vakarykštę košę ir valgau šaltą. Sriubą – irgi šaltą, nes tingiu šildyti. Taip dariau penkiolika metų – greita, patogu, nereikia laukti.
Pas dietologę nuėjau dėl svorio, bet ji užkliuvo visai ne ties kalorijomis. „Papasakokite, kaip atrodą jūsų pietūs.” Kai pasakiau, kad dažniausiai valgau tiesiai iš šaldytuvo nepašildžiusi, ji atsilošė kėdėje ir pasakė: „Tai štai kur jūsų problema prasideda.”
Šaltas maistas palieka skrandį per greitai
Paaiškėjo, kad maisto temperatūra tiesiogiai veikia, kiek laiko jis išbūna skrandyje. Šalti patiekalai – ypač skysčiai ir pusiau skystas maistas – palieka skrandį greičiau nei šilti. Trumpesnis skrandžio tempimas reiškia silpnesnius sotumo signalus smegenims.
Rezultatas paprastas: pavalgai, po valandos vėl alksti, po pusantros valandos jau trauki ką nors iš spintelės.
Šiltas patiekalas tame pačiame skrandyje išbūna gerokai ilgiau. Sotumo signalai stipresni, trunka ilgiau, ir iki kito valgio tiesiog negalvoji apie maistą.
„Tai ne magija ir ne dieta,” – pasakė dietologė. „Tai fiziologija. Skrandis reaguoja į temperatūrą – ir mes galime tuo pasinaudoti.”
Mitas apie šaltą maistą ir kalorijas
Yra paplitęs įsitikinimas, kad šaltas maistas padeda mesti svorį – esą organizmas eikvoja energiją jam pašildyti. Mokslas tai paneigė seniai.
Tyrimas, kurio metu tiriamieji dvidešimt keturias valandas buvo veikiami šešiolikos laipsnių temperatūros, neparodė jokio reikšmingo kalorijų deginimo padidėjimo. Rudieji riebalų audiniai – tie, kurie iš tikrųjų degina energiją – aktyvuojasi tik nuo ilgalaikio šalčio poveikio visam kūnui. Šaltas maistas iš šaldytuvo to nepadaro.
Organizmas tiesiog pakeičia riebalų ir gliukozės naudojimo proporcijas – bet bendras kalorijų kiekis lieka toks pat.
Kodėl šaltu oru traukia prie riebaus maisto
Dietologė paaiškino dar vieną dalyką, kurio nesitikėjau. Šaltesnėje aplinkoje – ar tai žiema, ar vėsus biuras – smegenų termoreguliacijos centrai temperatūros kritimą interpretuoja kaip signalą papildyti energijos atsargas. Žmogus pradeda norėti riebesnio, sunkesnio maisto – ne todėl, kad organizmui to reikia, o todėl, kad taip veikia evoliucinis mechanizmas.
Tyrimai patvirtino: šaltomis sąlygomis žmonės nuosekliai rinkosi riebius patiekalus, nors jų energijos poreikis nesikeitė. Kūnas reikalauja kuro, kuris jam nereikalingas.
Keturi pakeitimai, kuriuos padariau per savaitę
Dietologė nedavė sudėtingo plano. Liepė pakeisti keturis dalykus.
Pirma – vakarykštę maistą pašildyti prieš valgant. Net minutė mikrobangų krosnelėje keičia skrandžio reakciją. Antra – prieš pietus suvalgyti lėkštę šiltos daržovių sriubos. Trečia – šaltą vandenį prie valgio pakeisti šilta arbata. Ketvirta – jei ruošiu salotą, užpilti šiltu padažu arba pridėti šiltų keptų daržovių.
Per tris savaites tarpusavaitiniai užkandžiavimai sumažėjo beveik perpus. Ne todėl, kad laikiausi dietos ar skaičiavau kalorijas – tiesiog nebesinorėjo. Skrandis buvo sotus ilgiau, vakariniai antpuoliai prie šaldytuvo baigėsi patys.
Penkiolika metų galvojau, kad esu tiesiog alkana iš prigimties. Pasirodo, užteko nustoti tingėti ir įjungti mikrobangų krosnelę.
