Kai buvau vaikas, liepos viduryje senelis nešdavo iš sodo pilnus kibirus baltų, permatomų obuolių. Kaimynai dar laukė savo derliaus, o mes jau valgėme. Tą medį jis vadino paprastai – „Baltasis alyvinis”. Ir sakė, kad geresnės vasarinės obels Lietuvoje nėra.
Trisdešimt metų vėliau pasodinau tokią pat savo sklype. Pernai nuo vieno subrendusio medžio nuskinau per šimtą penkiasdešimt kilogramų obuolių. Ir supratau, kodėl ši veislė stovi beveik kiekviename lietuviškame sode.
Kodėl būtent „Baltasis alyvinis”
Ši veislė noksta anksčiausiai – liepos pradžioje–viduryje, kai jokių kitų obuolių dar nėra. Vaisiai dideli, geltonai baltos odelės, minkštimas baltas, sultingas, saldžiarūgštis su stipriu aromatu. Tinka valgyti šviežius, daryti kompotus, pyragus ir tyres vaikams.
Kaimynas Petras, kuris obelis augina keturiasdešimt metų, pasakė paprastai: „Alyvinis neapvilia. Jis dera kiekvieną vasarą, neprašo daug dėmesio ir duoda tiek, kad daliniesi su visais.”
Dar vienas privalumas – atsparumas ligoms ir kenkėjams. Lietuvos klimatui ši veislė pritaikyta idealiai – šaltų žiemų nebijo, drėgnas pavasaris jai nekenkia tiek, kiek jautresnėms veislėms.
Kur ir kaip sodinti
Vieta – saulėta, nuo vėjo apsaugota, vengiant žemumų, kur kaupiasi šaltis. Dirva – priemolis arba priesmėlis, gerai drenuojamas, praturtintas kompostu ar humusu. Reakcija – neutrali arba šiek tiek rūgšti.
Sodinti geriausia rugsėjį–spalį, kol dirva dar šilta ir medis spėja įsišaknyti iki žiemos. Sodinimo duobė ruošiama iš anksto – apie 60 centimetrų gylio ir pločio, apačioje kompostas, viršuje puri žemė. Šaknies kaklelis turi likti lygiai su dirvos paviršiumi.
Tarp medžių – ne mažiau kaip 2–2,5 metro, tarp eilių – daugiau nei 3 metrai. Erdvė reikalinga šviesos ir oro cirkuliacijai, be kurios grybinės ligos plinta greičiau.
Laistymas, tręšimas ir derlius
Laistyti reikia gausiai, bet retai – kad drėgmė pasiektų gilias šaknis. Paviršinis laistymas kasdien daro daugiau žalos nei naudos. Sausros metu jauniems medžiams vandens reikia dažniau, subrendę laistomi dviem etapais – ūglių augimo metu ir vaisių didėjimo laikotarpiu.
Pavasarį – kompostas arba humusas aplink kamieną. Mineralinės trąšos su fosforu ir kaliu stiprina derėjimą ir medienos subrendimą. Mulčias padeda išsaugoti drėgmę ir apsaugoti šaknis nuo karščio.
Derliaus nuėmimo laikas – kritinis. „Baltasis alyvinis” noksta greitai ir nevienodai – skinamas keliais etapais, kas kelis dienas, kai odelė pabąla ir minkštimas dar tvirtas. Palaukus per ilgai, obuoliai suminkštėja ir sugeba ant medžio per parą.
Petras patarė paskutinį dalyką: „Skink ryte, kol vėsu. Ir valgyk tą pačią dieną arba virk kompotą – ši veislė nelaukia.”
Jei ieškote obels, kuri duos vaisių anksčiausiai ir gausiausiai – pabandykite tą, kurią mūsų seneliai sodino ne be priežasties.
