Žieminė vaisių arbata – jaukumo sinonimas: karštas puodelis, cinamono aromatas, šeimos vakaras. Bet laboratorija rado dalykų, apie kuriuos ant pakuotės neužsimenama nė žodžiu.
Devyniose populiariose žieminėse arbatose tyrėjai aptiko trylika skirtingų pesticidų junginių. Tarp jų – chlorpirifosas, insekticidas, Europos Sąjungoje uždraustas nuo 2020 metų. Jis rastas penkiuose mėginiuose iš devynių.
Kas labiausiai užteršta
Blogiausias rezultatas – viena arbata su penkiolika skirtingų pesticidų liekanų viename mėginyje. Kitame spektro gale – „Lipton Chai” ir „Teekanne Winter Punch” su vos vienu aptiktu junginiu kiekviename.
Tarp jų – visa skalė. „Biedronka” arbata „Remsey Rozgrzej się!” ir vaistinės „Zielnik DOZ” kiekvienoje turėjo po tris pesticidų likučius. „Herbapol”, „Lord Nelson”, „Loyd”, „Bifix” ir „Irving” – taip pat su užteršimu, nors skirtingo lygio.
Svarbi detalė: vaistinės lentyna automatiškai nebuvo saugesnė nei prekybos centro. Pavadinimas ir kaina negarantuoja švarumo.
Kodėl vaisių arbatose tiek pesticidų
Atsakymas slypi ingredientuose. Vaisių arbatos dažnai gaminamos iš džiovintų žievelių, sėklų ir sulčių gamybos spaudimo atliekų – būtent ten pesticidų liekanos linkusios kauptis tankiausiai.
Kai šie šalutiniai produktai džiovinami, likę junginiai vienam gramui tampa dar koncentruotesni. O kadangi vaisių mišiniai laikomi sudėtiniais produktais, konkrečios pesticidų ribinės vertės gali būti taikomos ne taip griežtai kaip atskiriems vaisiams.
Ši reguliavimo spraga reiškia, kad vartotojas gali būti mažiau apsaugotas, nei tikisi – net pirkdamas „natūralią” ar „ekologišką” arbatą.
Chlorpirifosas – kodėl tai rimta
Chlorpirifosas siejamas su pavojumi vaikų nervų sistemos vystymuisi – būtent todėl Europos Sąjunga jį uždraudė. Jo buvimas arbatoje reiškia, kad ingredientai gali būti gauti iš tiekimo grandinių, kuriose draudžiamos medžiagos vis dar naudojamos.
Tai ne teorinis pavojus – tai konkretus radinys konkrečiuose produktuose, kuriuos galima nusipirkti bet kurioje parduotuvėje. Ir kai arbata dalijamasi prie šeimos stalo, su vaikais, net mažos liekanų dozės nusipelno dėmesio.
Ko etiketė nesako
Arbatos pakuotėse nėra jokios informacijos apie pesticidų tyrimus ar likučių lygį. Etiketėse pabrėžiamas žieminis jaukumas, vaizduojami vaisiai ir prieskoniai – bet neužsimenama, ar ingredientai gauti iš apdorotų žaliavų.
Sudėtinės arbatos neprivalo nurodyti pesticidų kiekio – ir ši spraga palieka pirkėjus tamsoje. Kas lieka vartotojui? Rinktis gamintojus, kurie savanoriškai skelbia tyrimų rezultatus. Arba pereiti prie biriųjų lapelių arbatos iš patikimų šaltinių, kur sudėtis aiškesnė ir kontrolė griežtesnė.
Puodelis arbatos turėtų kelti jaukumą, ne klausimus. Deja, šiandien klausimus kelti būtina – nes tai, kas atrodo nekaltai ir natūraliai, ne visada tokia yra.
Ką galite padaryti jau šiandien
Pradėkite nuo paprasčiausio žingsnio: patikrinkite, ar jūsų mėgstamos arbatos gamintojas skelbia kokybės tyrimus ar pesticidų testavimo rezultatus. Jei ne – paklauskite. Vartotojų spaudimas keičia pramonės standartus greičiau nei bet koks reguliavimas.
Rinktis biriųjų lapelių arbatą iš sertifikuotų ekologinių ūkių – saugesnis kelias, nors ir ne absoliuti garantija. Bet skirtumas tarp gamintojo, kuris tiria savo produkciją, ir to, kuris netgi neslepia, kad netikrina – jau yra reikšmingas.
O jei turite vaikų – būkite ypač atidūs. Mažam organizmui net menkos pesticidų dozės gali turėti neproporcingai didelį poveikį. Ir tai – ne alarmizmas, o atsargumas, kurį pataria tiek mokslininkai, tiek sveiko proto logika.
Geriau vienas klausimas daugiau prie lentynos nei vienas pesticidas daugiau puodelyje.
