Knarkiau tiek, kad žmona persikėlė miegoti į kitą kambarį. Ne pirmą mėnesį ir ne antrą – beveik metus miegojome atskirai. Bandžiau specialias pagalves, nosies pleistrus, net liežuvio pratimus iš interneto. Niekas nepasikeitė.
Kai paminėjau tai natūraliosios mitybos konsultantei Birutei, ji pasiūlė dalyką, kuris skambėjo per paprastai.
Keturi ingredientai, kurie jau buvo šaldytuve
„Pasidaryk sultis iš keturių dalykų: imbiero šaknies, dviejų morkų, vienos citrinos ir vieno obuolio. Išspausk arba sutrink trintuvu ir gerk dvi tris valandas prieš miegą,” – pasakė Birutė.
„Ir viskas? Sultys nuo knarkimo?” – neslėpiau skepticizmo.
„Knarkimas dažnai susijęs su gerklės audinių patinimu ir gleivių kaupimusi kvėpavimo takuose. Imbieras turi priešuždegimines savybes – jis gali padėti mažinti tą patinimą. Morkų karotenoidai stiprina gleivinę, citrinos rūgštis padeda valyti takus, o obuolys drėkina audinius,” – paaiškino ji ir pridūrė: „Ne stebuklas, bet jei priežastis – uždegimas ir gleivės, šansai geri.”
Pabrėžė vieną svarbų dalyką: sultys turi būti šviežios, ne pirktos iš parduotuvės. Pasterizuotose sultys nebeturi fermentų, kurie ir veikia geriausiai.
Kaip paruošiau pirmą stiklinę
Tą patį vakarą nulupau imbiero šaknies gabalėlį – maždaug dviejų centimetrų ilgio. Supjaustydavau dvi morkas, vieną obuolį ir išspaudžiau citrinos sultis. Viską sudėjau į trintuvą ir maišiau, kol masė tapo vientisa.
Skonis – ne pats maloniausias. Imbieras duoda aštrumą, citrinos rūgštumas jį sustiprina. Pridėjau šaukštą medaus – Birutė buvo sakiusi, kad tai leistina ir net naudinga gerklei.
Išgėriau dvi valandas prieš miegą, kaip buvo liepta. Pirma naktis – jokio pastebimo skirtumo. Žmona sakė, kad vis tiek knarkiau, tik gal truputį tyliau.
Kas nutiko per penkias naktis
Antrą vakarą paruošiau tas pačias sultis. Trečią – irgi. Trečią naktį žmona pasakė, kad kažkas keičiasi – prabusdavau rečiau, o knarkimas nebeskambėjo kaip pjūklas.
Penktą rytą ji atėjo į virtuvę ir pasakė: „Šią naktį beveik negirdėjau. Kas vyksta?”
Paaiškinau apie sultis. Ji pažiūrėjo skeptiškai, bet faktas buvo faktas – penkios naktys ir skirtumas juntamas. Ne šimtaprocentinis, bet ryškus.
Paskambinau Birutei pasidalinti. Ji nebuvo nustebusi: „Trečią ketvirtą dieną paprastai pradeda mažėti audinių patinimas, jei priežastis buvo uždegimas. Gilesni REM ciklai grįžta, ryte jaučiesi pailsėjęs.”
Ir iš tikrųjų – penktą dieną pabudau taip, kaip seniai nebuvau. Be galvos skausmo, be nuovargio, be to jausmo, kad miegojai, bet nepailsėjai.
Vienas dalykas, kuris gali viską sugadinti
Birutė perspėjo ir dėl vieno niuanso: „Jei geri alkoholį vakarais ar rūkai – sultys nepadės. Alkoholis atpalaiduoja ryklės raumenis ir knarkimas tik pablogėja. Rūkymas išsausina gleivines ir skatina uždegimą – tai priešinga kryptis tam, ką daro sultys.”
„Tai lyg viena ranka gydytum, o kita gadintum,” – pridūrė ji.
Aš nerūkau, bet vakarais kartais išgerdavau bokalą vyno. Tą savaitę nustojau – ir skirtumas buvo dar didesnis.
Kai žmona grįžo į miegamąjį
Po dviejų savaičių žmona grįžo miegoti į bendrą lovą. Ne todėl, kad knarkimas visiškai dingo – kartais vis dar pasigirsta – bet todėl, kad nebežadina jos kas valandą.
