Visi tai patyrėme bent kartą. Esi vienas namuose, tylu, tamsu – ir staiga pajunti, kad kažkas stovi už nugaros. Atsisuki – nieko. Bet jausmas buvo toks tikras.

Ilgus amžius tai aiškino vaiduokliais, demonais, antgamtinėmis jėgomis. Bet neuromokslininkai dabar žino tikrąją priežastį. Ir ji dar įdomesnė nei bet koks siaubo filmas.

Pasirodo, tai ne paranoja ir ne vaizduotė. Tai jūsų smegenys, kurios tiesiogine prasme sukuria „kitą” jūsų kambaryje.

Kaip smegenys sukuria fantomą

Mūsų smegenys nuolat apdoroja informaciją apie kūno padėtį erdvėje. Kur yra rankos, kojos, kaip stovime, kaip judame. Tai vadinama propriocepcija – „šeštasis pojūtis”, apie kurį mažai kas kalba.

Kai ši sistema sutrinka – kai smegenys gauna prieštaringus signalus apie kūno padėtį – jos bando surasti paaiškinimą. Ir kartais tas paaiškinimas yra: „Čia turi būti kažkas kitas.”

Tai nėra klaida. Tai gynybinis mechanizmas, kurį paveldėjome iš protėvių. Geriau pajusti pavojų, kurio nėra, nei nepastebėti tikro.

Mokslininkai tai įrodė laboratorijoje. 2014 metų eksperimente dalyviai stovėjo užrištomis akimis ir judino ranką. Robotas kartojo jų judesį – lietė jų nugarą. Kai judesiai sutapo – viskas gerai. Bet kai robotas vėlavo vos sekundės dalį – dalyviai pradėjo jausti, kad kambaryje yra kažkas kitas.

Tas mažas neatitikimas tarp laukiamo ir faktinio pojūčio pakako, kad smegenys „sukurtų” fantomą.

Miego paralyžius – tobula audra

Jei kada nors patyrėte miego paralyžių, žinote, kaip tai baisu. Pabudote, bet negalite pajudėti. Ir dažnai – jaučiate, kad kažkas yra šalia.

Maždaug pusė žmonių, patyrusių miego paralyžių, praneša apie fantominio buvimo pojūtį. Kai kurie mato figūras, kai kurie tik jaučia „kažką” kambaryje.

Moksliškai tai paaiškinama taip: miego metu smegenys paralyžiuoja raumenis, kad nesapnuotume judėdami. Kartais pabudate, kol paralyžius dar tęsiasi. Smegenys gauna signalą: „Negaliu pajudėti.” Ir bando rasti priežastį.

Kadangi situacija jaučiasi grėsminga – nes esate bejėgis – smegenys sukuria grėsmingą paaiškinimą. Kažkas jus laiko. Kažkas neleidžia judėti. Kažkas blogas yra čia.

Tai ne vaiduoklis. Tai jūsų pačių smegenys, bandančios suprasti neįprastą situaciją.

Ne tik miegas

Fantominio buvimo pojūtis atsiranda ir kitomis aplinkybėmis.

Gedulas. Netekę artimo žmogaus, daugelis jaučia jo buvimą namuose. Girdi žingsnius, jaučia kvapą, pajunta, kad „jis čia”. Tai smegenys, kurios dar nepriprato prie naujos realybės.

Ekstremalus nuovargis. Alpinistai, maratonininkai, ilgų kelionių vairuotojai – visi praneša apie „palydovus”, kurie tarsi eina šalia. Kai kūnas ir protas išsekę, sensorinė sistema pradeda klysti.

Tam tikros ligos. Parkinsono liga, kai kurios psichozės formos gali sukelti panašius pojūčius. Tai rodo, kad mechanizmas yra tas pats – sutrikusios smegenų funkcijos.

Kodėl fantomai dažnai baisūs

Štai kas įdomu: tie „kažkas”, kuriuos jaučiame, dažniausiai atrodo grėsmingi. Retai kas pajunta draugišką būtybę už nugaros.

Mokslininkai mano, kad tai irgi evoliucijos palikimas. Mūsų protėviams buvo naudingiau bijoti visko nežinomo. Geriau pabėgti nuo neegzistuojančio plėšrūno nei ignoruoti tikrą.

Todėl kai smegenys sukuria „kitą” kambaryje, jos automatiškai priskiria jam grėsmę. Nes taip saugiau. Nes taip išgyvename.

Ką daryti, kai pajunti

Pirma – žinoti, kad tai normalu. Ne demonai, ne pamišimas. Tiesiog smegenys, kurios kartais suklysta.

Jei tai vyksta miego paralyžiaus metu – bandykite susikoncentruoti į vieną kūno dalį ir judinti ją. Pirštas, lūpos – kas nors mažo. Tai padeda „išjungti” paralyžių.

Jei tai vyksta būdram – pakeiskite aplinką. Įjunkite šviesą, pasakykite ką nors garsiai, pajudėkite. Sensorinė stimuliacija „perkrauna” smegenis.

Ir prisiminkite: jūsų smegenys bando jus apsaugoti. Net kai sukuria kažką, ko nėra. Tai vis dar rūpinimasis – tik šiek tiek per uolus.