Pusmetį kiekvieną rytą kėliausi išsekusi. Miegas aštuonios valandos, bet jaučiausi lyg būčiau prabudusi kas valandą.
Gėriau kavą, vitaminus, bandžiau anksčiau eiti miegoti. Nieko nepadėjo.
Šeimos gydytoja iš pradžių siūlė tikrinti skydliaukę, geležį, vitamino D lygį. Viskas buvo normos ribose. Tada ji paklausė keisto klausimo.
„Ar neseniai keliavote į užsienį? Ar turite gyvūnų namuose? Ar kartais skauda pilvą?”
Simptomai, kuriuos ignoravau
Kai gydytoja pradėjo vardinti, supratau, kad turiu daugiau nei tik nuovargį.
Pilvas pūsdavosi be aiškios priežasties – maniau, kad nuo maisto.
Oda kartais niežėdavo keistose vietose – maniau, kad alergija.
Sunku susikaupti – maniau, kad stresas.
Kartais skaudėdavo galvą – maniau, kad nuo kompiuterio.
„Visi šie simptomai kartu gali rodyti parazitinę infekciją,” pasakė gydytoja. „Noriu, kad atliktume kelis tyrimus.”
Ką rado tyrimai
Pirmas tyrimas – išmatų analizė. Paprasta, bet reikėjo pakartoti tris kartus skirtingomis dienomis, nes parazitai ne visada matomi kiekviename mėginyje.
Antras – kraujo tyrimas D-dimerui ir eozinofilams. Padidėję eozinofilai gali rodyti parazitų buvimą.
Rezultatas: lambliozė. Parazitas, kuris gyvena plonojoje žarnoje ir vagia maistines medžiagas.
„Jis konkuruoja su jumis dėl maisto,” paaiškino gydytoja. „Jūs valgote, bet maistinės medžiagos neįsisavina. Organizmas nuolat kovoja su įsibrovėliu – ir tam reikia energijos.”
Kaip užsikrėčiau
Gydytoja klausė apie vandenį, maistą, keliones.
Prisiminiau: prieš pusmetį buvome prie ežero. Vaikai maudėsi, aš irgi. Gal nurijau vandens?
„Lambliozė dažnai plinta per vandenį,” patvirtino gydytoja. „Užtenka mažo kiekio, kad užsikrėstum.”
Parazitai gali gyventi organizme mėnesius, net metus, sukelti lėtinį nuovargį, virškinimo problemas, net nuotaikos pokyčius – ir žmogus net neįtaria priežasties.
Gydymas ir atsigavimas
Gydytoja skyrė antiparazitinius vaistus – kursą savaitei. Perspėjo, kad pirmas dienas gali būti blogiau: kai parazitai žūva, jų liekanos sukelia reakciją.
Taip ir buvo. Pirmas dvi dienas jaučiausi dar prasčiau. Trečią – pradėjo gerėti.
Po gydymo gydytoja skyrė probiotikus ir vitaminus – atkurti tai, ko parazitai atėmė. B grupės vitaminai, geležis, cinkas. Žarnynas turėjo atsigauti, kad vėl normaliai įsisavintų maistines medžiagas.
Po dviejų savaičių rytas atrodė kitaip. Pirmą kartą per pusmetį pabudau ir nejutau, kad kažkas tyčia man atėmė energiją.
Po mėnesio pakartojau tyrimus – švaru.
Ko reikėtų nepamiršti
Gydytoja pasakė tai, ką dabar kartoju visiems: „Jei nuovargis tęsiasi ilgiau nei mėnesį, o įprasti tyrimai nieko nerodo – verta patikrinti parazitus.”
Tai nėra pirmoji diagnozė, kuri ateina į galvą. Daugelis gydytojų pirma tikrina skydliaukę, geležį, vitaminus. Ir tai teisinga – statistiškai tai dažnesnės priežastys. Bet jei viskas „normos ribose”, o nuovargis lieka – reikia galvoti plačiau.
Parazitai gali gyventi organizme tyliai. Ne visi sukelia skausmą ar aiškius simptomus. Kai kurie tiesiog lėtai vagia energiją, ir žmogus net nesupranta, kas vyksta.
Dabar atidžiau žiūriu į vandenį keliaudama. Vengiama gerti iš nežinomų šaltinių, net jei atrodo švarūs. Ir jei kas nors skundžiasi nuolatiniu nuovargiu – pirmas mano klausimas: „Ar tikrinai parazitus?”
Kartais atsakymas slypi ten, kur mažiausiai tikiesi.
