Kiekvieną rytą gerdavau kapučino iš pakelio. Greita, patogu, skanu. Galvojau – kava kaip kava, koks skirtumas.
Kol vieną dieną draugė, dirbanti mitybos srityje, pamatė mano kavos pakelį ir paklausė: „Ar tu žiūrėjai, kas ten viduje?”
Neżiūrėjau. O kai pažiūrėjau – daugiau tos kavos nebepirkau.
Dešimt procentų kavos, devyniasdešimt – šiukšlių
Apverčiau pakelį ir perskaičiau sudėtį. Kava – dešimt procentų. Visa kita – cukrus, hidrogenuoti riebalai, aromato stiprikliai, emulsikliai.
„Tai net ne kava,” – pasakė draugė. „Tai saldus gėrimas su kavos kvapu. Ir tas hidrogenuotų riebalų kiekis – tiesus kelias į cholesterolio problemas.”
Pasirodo, daugelis populiarių „kavos” produktų iš parduotuvių lentynų yra tokie patys. Nescafé 2in1 – maždaug dvidešimt procentų kavos, likusi dalis – cukrus ir riebalai. Kai kuriuose kapučino pakeliuose kavos dar mažiau.
Ant pakuotės rašo „su vitaminais”, „energijai”, „su kalciu”. Bet visa tai – tik reklamos triukai, kurie užmaskuoja tikrąją sudėtį.
Ką iš tikrųjų verta gerti
Draugė paaiškino paprastai: „Jei nori kavos – gerk kavą. Ne cukrų su kavos aromatu.”
Geriausi variantai – juoda kava be jokių priedų. Arba su trupučiu pieno, jei reikia švelnumo. Medaus šaukštelis – irgi priimtina.
Jei perkate tirpią kavą – skaitykite sudėtį. Turėtų būti parašyta „kava” arba „kava, aromatas”. Viskas. Jokių cukraus, riebalų, emulsiklių.
„Pažiūrėk į pupeles,” – patarė draugė. „Vienos kilmės Arabica – Etiopijos Sidamo, Brazilijos Mogiana. Šimtas procentų natūralu, jokių priedų.”
Iš pradžių pasirodė per sudėtinga. Bet kai išbandžiau – supratau, kad tikros kavos skonis visai kitoks. Ir po jos jaučiuosi geriau – jokio cukraus šuolio ir nuosmukio po valandos.
O jei nenoriu kofeino?
Draugė paminėjo dar vieną alternatyvą – grūdų kavą. Ji neturi kofeino, bet turi skaidulų, kurios palaiko virškinimą ir net padeda mažinti blogąjį cholesterolį.
Tiesa, ji turi gluteno, todėl netinka tiems, kurie serga celiakija. Bet visiems kitiems – puiki alternatyva vakarui, kai kofeinas jau nebetinka.
„Grūdų kava – ne tas pats kas tikra,” – paaiškino draugė. „Bet jei tikslas atsipalaiduoti ir pasirūpinti virškinimų – veikia.”
Vyras iš pradžių piktinosi
Kai išmečiau visus kavos pakelius ir pradėjau pirkti tik gryną kavą, vyras pažiūrėjo į mane kaip į pamišėlę.
„Čia buvo skanu,” – pasakė jis, žiūrėdamas į tuščią spintelę. „O dabar ką – gersime kartų juodumą?”
Bet po savaitės, kai paruošiau jam tikros Arabicos su trupučiu pieno, nuomonę pakeitė.
„Keista,” – prisipažino jis. „Anksčiau po kavos būdavo kažkaip neramu. Dabar – tiesiog energija, be to drebėjimo.”
Tai todėl, kad anksčiau jo „energiją” davė cukraus šuolis, ne kofeinas. O dabar – tikra kavos nauda.
Kaip atskirti gerą kavą nuo šiukšlių
Taisyklė paprasta: apverskite pakuotę ir skaitykite sudėtį.
Jei pirmas ingredientas – cukrus arba gliukozės sirupas – dėkite atgal. Jei matote „hidrogenuoti riebalai” arba „augaliniai riebalai” – dėkite atgal. Jei kavos mažiau nei penkiasdešimt procentų – dėkite atgal.
Geroje kavoje turėtų būti vienas ingredientas: kava. Gal dar aromatas, jei tirpi. Viskas.
Kaina nebūtinai didesnė. Gera tirpi kava kainuoja panašiai kaip tie „kapučino” pakeliai. Tik viename – tikra kava, kitame – cukrus su riebalais.
Dabar kiekvieną rytą geriu tikrą kavą. Ir kai matau žmones su tais spalvotais pakeliais – noriu jiems pasakyti tą patį, ką man pasakė draugė. Apverskite ir paskaitykite. Gal irgi nustebsite.
