Kai perskaičiau šio tyrimo rezultatus, ilgai sėdėjau ir galvojau. Ne apie genetiką, ne apie mitybą, ne apie sportą. Apie charakterį.
Pasirodo, tam tikri asmenybės bruožai gali nulemti, ar sulauksite gilios senatvės, ar išeisite anksčiau. Ir tai – ne spėlionės, o dvidešimt dviejų tūkstančių žmonių tyrimas, trukęs iki 28 metų.
Ką rado mokslininkai
Keturi dideli kohortiniai tyrimai, sujungti į vieną analizę. Dalyviai sekti nuo 6 iki 28 metų. Rezultatai – stulbinantys.
Žmonės, kurie save apibūdino kaip energingus, organizuotus, atsakingus ir darbščius, turėjo 21 procentą mažesnę mirties riziką nei kiti.
Dvidešimt vienas procentas. Tai didžiulis skirtumas.
„Tai reiškia, kad mano amžinai nerimastinga sesuo..?” – paklausė mama, kai jai papasakojau.
Taip. Nerimas ir nuotaikingumas – priešingi bruožai. Jie susiję su didesne ankstyvos mirties rizika.
Kodėl charakteris veikia sveikatą
Organizuoti žmonės geriau laikosi gydymo režimų. Jie nepamiršta vaistų, eina į patikrinimus, laikosi dietos rekomendacijų.
Energingi žmonės daugiau juda, turi daugiau socialinių ryšių, rečiau patenka į depresiją.
Ramūs žmonės – mažiau streso. O stresas, kaip žinome, žudo tyliai bet efektyviai.
„Aš visą gyvenimą buvau chaotiškas,” – prisipažino brolis. „Gal todėl ir sveikatos problemos prasidėjo anksčiau nei turėjo.”
Gal ir todėl.
Nerimas – tylus žudikas
Tyrimas parodė aiškų ryšį: žmonės su padidėjusiu nerimu ir emociniu nestabilumu mirė anksčiau.
Nerimas trikdo miegą. Trikdo virškinimą. Trikdo širdies ritmą. Kelia kraujospūdį. Silpnina imunitetą.
Ir svarbiausia – neleidžia tinkamai rūpintis savimi. Kai nuolat nerimauti – nėra jėgų sportuoti, sveikai maitintis, lankyti gydytoją.
„Mano draugė visą gyvenimą nerimauja dėl visko,” – pasakė sesuo. „Ir visą gyvenimą serga. Gal čia ryšys.”
Tikrai gal.
Ar galima pakeisti charakterį
Čia gera žinia. Asmenybės bruožai nėra akmenyje iškalti. Jie keičiasi per gyvenimą, ir juos galima keisti sąmoningai.
Organizuotumą galima lavinti – pradėti nuo mažų įpročių, planuoti dieną, laikytis rutinos.
Nerimą galima mažinti – meditacija, kvėpavimo pratimai, psichoterapija, kartais – vaistai.
Energiją galima didinti – judėjimas, miegas, socialiniai ryšiai.
„Aš pradėjau rašyti dienoraštį ir planuoti savaitę,” – pasakojo kaimynė Dalia. „Po trijų mėnesių jaučiuosi visai kitaip. Ramiau, organizuočiau.”
Tai veikia. Lėtai, bet veikia.
Ką tai reiškia man
Perskaičius tyrimą, ilgai galvojau apie save. Ar esu organizuotas? Vidutiniškai. Ar nerimauju? Kartais per daug.
Pradėjau keisti mažus dalykus. Rytinė rutina. Vakarinis planavimas. Penkios minutės ramybės per dieną.
Nežinau, ar tai pridės metų. Bet tikrai prideda kokybės. O kokybė – gal svarbiau už kiekybę.
Mokslininkai sako: charakteris veikia sveikatą. Bet charakterį galima keisti. Tai reiškia, kad dalis mūsų sveikatos – mūsų rankose. Tiesiog kitokiu būdu, nei įpratome galvoti.
Nuo ko pradėti
Jei atpažįstate save kaip nerimastingą ar chaotišką – nepulkite keisti visko iš karto.
Vienas mažas įprotis. Viena rutina. Penkios minutės ramybės per dieną.
„Aš pradėjau nuo to, kad kasdien tą pačią valandą einu miegoti,” – pasakojo brolis. „Atrodė smulkmena. Bet po mėnesio – jaučiuosi kitaip.”
Maži žingsniai. Didelė nauda. Ir gal – daugiau metų.
