Sūnui buvo šešiolika, kai sužinojau, kad jis rūko elektronines cigaretes. Ne tikras cigaretes – „vape’ą”. Jis sakė, kad tai nepavojinga. Visi draugai taip daro.
Kalbėjau, aiškinau, rodžiau straipsnius. Jis klausėsi ir toliau rūkė.
Tada nuvedžiau jį pas pulmonologą Rimantą. Ne dėl ligos – dėl prevencijos. Tas vizitas pakeitė viską.
Vaizdas, kuris pakeitė viską
Gydytojas Rimantas nemoralizavo. Tiesiog paprašė sūnaus įkvėpti į aparatą ir parodė plaučių nuotrauką.
„Matai šitas vietas?” – parodė ekrane. – „Čia turėtų būti švaru. O čia – uždegimas.”
Sūnus tylėjo.
„Tai nuo to tavo ‚nepavojingo’ vape’o. Bronchų sienelės sustorėjusios. Jei tęsi – bus blogiau.”
Mačiau, kaip sūnaus veidas pasikeitė. Tai nebuvo mama, kuri „nesuprantą”. Tai buvo gydytojas su įrodymais ekrane.
Kodėl žodžiai neveikia
Gydytojas Rimantas paaiškino, kodėl mano kalbos nepadėjo.
„Paauglių smegenys kitaip veikia. Ta dalis, kuri vertina riziką, dar neišsivysčiusi. Jie girdi ‚gali susirgti po dvidešimties metų’ – ir tai jiems nereiškia nieko.”
„Tai ką daryti?”
„Parodyti. Ne pasakoti – parodyti. Kai jie pamato savo plaučius – tada supranta.”
Mama, kai papasakojau, atsiduso: „Mes irgi bandėme su Tomo sūnumi. Kalbėjome, kalbėjome. Nieko.”
„Gal reikia nuvesti pas pulmonologą.”
Sesers sūnus turėjo tą pačią problemą
Sesers sūnui buvo septyniolika. Irgi rūkė elektronines cigaretes. Irgi sakė – nepavojinga, visi taip daro.
Papasakojau apie mūsų vizitą. Sesuo nusivedė savo sūnų pas tą patį gydytoją.
Po savaitės paskambino: „Jis metė. Tiesiog metė. Pasakė – nežinojau, kad taip atrodo.”
Gydytojas Rimantas sakė, kad devyni iš dešimties paauglių, pamačiusių savo plaučių vaizdus, bent jau sumažina rūkymą.
Ką pamatė sūnus
Gydytojas parodė kelis dalykus. Pirma – bronchų sienelių sustorėjimą. Tai reiškia, kad kvėpavimo takai susiaurėję.
Antra – uždegimo požymius. Plaučiuose kaupiasi skystis, kurį sukelia cheminės medžiagos iš „vape’o” skysčio.
Trečia – sumažėjusią plaučių talpą. Sūnus kvėpavo į aparatą, ir rezultatai buvo prastesni nei turėtų būti jo amžiaus.
„Jei mesi dabar – plaučiai atsigaus per kelis mėnesius,” – pasakė gydytojas. – „Jei tęsi – pažeidimai gali tapti negrįžtami.”
Vyras iš pradžių skeptikavo
Vyras, kai papasakojau apie vizitą, pakraipė galvą.
„Gal perdedi? Visi paaugliai eksperimentuoja.”
„Eksperimentuoja. Bet ne visi mato, ką tai daro jų plaučiams.”
Po mėnesio sūnus vis dar nerūkė. Ir tada vyras pripažino: „Gal tas vizitas tikrai padėjo.”
Padėjo. Nes tai nebuvo mama ar tėtis, kurie „nesuprantą”. Tai buvo gydytojas su nuotraukomis ekrane.
Ką rekomenduoju kitiems tėvams
Gydytojas Rimantas patarė – jei įtariate, kad paauglys rūko elektronines cigaretes, nemorualizuokite. Nuveskite pas pulmonologą.
„Daugelis klinikų dabar turi prevencines programas. Plaučių funkcijos tyrimas, vaizdai, pokalbis su gydytoju. Draudimas dažnai padengia.”
Sūnui dabar aštuoniolika. Nerūko. Kartais draugų kompanijoje kažkas pasiūlo – jis atsisako.
„Mačiau, kaip atrodo mano plaučiai,” – sako jis. – „Nenoriu to kartoti.”
Kartais vaizdas veikia stipriau nei tūkstantis žodžių.
