Nusprendžiau atsisakyti kavos. Sveikata, miegas, nervai – viskas šaukė: užtenka kofeino.

Draugė Aldona pasiūlė: „Gerk cikoriją. Atrodo kaip kava, skonis panašus, bet be kofeino.”

Nusipirkau. Užsivirinau. Paragavau.

Šlykštu.

Mėnuo kančių

Kiekvieną rytą virinau cikoriją ir stengiausi ją įvertinti. Dėjau cukrų – blogiau. Dėjau pieną – šiek tiek geriau. Bet vis tiek – ne kava.

„Kodėl visi sako, kad skanu?” – skundžiausi vyrui.

„Gal tu nemoki gaminti?”

„Ką ten gaminti – užpili ir gerai.”

Po mėnesio buvau pasiruošusi mesti. Cikorija – ne man. Grįžtu prie kavos.

Pokalbis, kuris viską pakeitė

Sutikau tetą Zitą – ji geria cikoriją dvidešimt metų. Papasakojau apie savo kančias.

Ji nusijuokė: „Ar tu bandei cikoriją paversti kava?”

„Na… taip. Ieškojau to paties skonio.”

„Tai čia tavo klaida. Cikorija nėra kavos pakaitalas. Tai visiškai kitas gėrimas.”

Ir tada ji paaiškino tai, ko niekas man nebuvo sakęs.

Kava vs cikorija – du skirtingi pasauliai

Kava – stimuliuoja. Duoda energiją, pagreitina širdį, pažadina smegenis. Tai raketa.

Cikorija – ramina. Švelnina virškinimą, neleidžia stresui kilti, įžemina. Tai priešingybė.

„Tu gėrei cikoriją ir laukei kavos efekto,” – sakė teta Zita. „Kaip valgyti obuolį ir pykti, kad ne apelsinas.”

Viskas susidėliojo.

Aš negėriau cikorijos dėl jos pačios. Gėriau kaip blogą kavą. Todėl ir buvo bloga.

Kaip pradėjau gerti teisingai

Teta Zita davė patarimus:

„Pirma – nustok lyginti su kava. Tai kitas gėrimas, kita paskirtis.”

„Antra – gerk po valgio. Cikorija turi inulino – padeda virškinimui. Kavą geri prieš darbą. Cikoriją – po pietų.”

„Trečia – pridėk avižų pieno ir cinamono. Ne cukraus – cinamono.”

Išbandžiau. Skirtumas – kaip diena ir naktis.

Cikorija su avižų pienu ir cinamonu – šilta, žemiška, raminanti. Kaip apkabinimas iš vidaus.

Teta Zita dar patarė: „Negerk cikorijos kaip „pabudo – turiu gerti”. Gerk sąmoningai. Atsisėsk, pajusk kvapą, pajusk šilumą. Tai ne bėgimas – tai sustojimas.”

Ir tikrai – kai pradėjau gerti lėčiau, sąmoningiau – skonis atsiskleidė visai kitaip.

Ką cikorija iš tikrųjų duoda

Po dviejų mėnesių supratau, kodėl žmonės ją geria:

• Virškinimas – po sunkesnio valgio tikrai padeda
• Ramybė – jokio nervingumo, jokio širdies daužymosi
• Vakaras – galiu gerti 8 vakaro ir užmigti 10
• Skonis – kai nustoji lyginti su kava, jis tikrai geras

Dabar geriu abu: rytą – kavą, kai reikia energijos. Po pietų ir vakarais – cikoriją, kai reikia nusiraminimo.

Mano klaida buvo paprasta

Mėnesį kentėjau, nes neteisingai supratau produktą.

Cikorija nėra „kava be kofeino”. Ji net nesistengia būti kava. Ji yra ji pati – žemiškas, raminantis gėrimas su savo paskirtimi.

Kai tai supratau – viskas pasikeitė.

Dabar rekomenduoju draugėms: jei bandėte cikoriją ir nepatiko – gal bandėte neteisingai. Gal ieškojote kavos, kur jos nėra.

Pabandykite dar kartą. Tik šįkart – be lūkesčių. Tiesiog kaip naują gėrimą, kurio dar nepažįstate.

Kartais problema ne produkte – o mūsų lūkesčiuose. Kai nustoji ieškoti to, ko ten nėra – pradedi rasti tai, kas yra.