Dešimt lauro lapų, stiklinė vandens, naktis ant palangės — ir augalai sužydi kaip niekada. Taip teigia šimtai šaltinių internete. Bet ar tikrai?

Receptas

• 10 lauro lapų
• 500 ml vandens (kambario temperatūros)

Lapus sulaužykite arba sutraiškykite. Sudėkite į stiklainį, užpilkite vandeniu. Palikite per naktį — aštuonias–dvylika valandų.

Nukoškite. Vieną puodelį skysčio pilkite tiesiai ant dirvožemio prie šaknų.

Ar tai tikrai veikia?

Čia prasideda sąžininga dalis. Lauro lapai turi eterinių aliejų — eugenolio ir cineolo, kurie gali turėti švelniu antiseptinį poveikį dirvai. Tačiau jie neturi azoto, fosforo ar kalio — trijų pagrindinių elementų, kurių augalams reikia žydėjimui.

Tai reiškia, kad lauro lapų užpilas nėra trąša. Jis neturi to, ko augalas tikisi iš tręšimo.

Jei augalas po laistymo lauro vandeniu sužydėjo — greičiausiai priežastis ne lapuose, o tame, kad jis tiesiog gavo papildomos drėgmės, arba sutapo su natūraliu žydėjimo ciklu.

Kada tai gali padėti

Jei augalas sveikus, reguliariai laistomas ir gauna pakankamai šviesos — lauro vanduo jam nepakenks. Antiseptinis poveikis gali šiek tiek slopinti paviršinius pelėsius ant dirvožemio — ir tai yra vienintelė mokslu pagrįsta nauda.

Jei augalas silpnas, nežydi, vysta — lauro vanduo neišgelbės. Jam reikia tikrų trąšų, tinkamo substrato ir šviesos.

Patarimai

Naudokite retai — kartą per dvi savaites maksimum. Neperlakite — vazoniniams augalams perteklinė drėgmė kenkia labiau nei bet kokia trąša padeda. Stebėkite augalą po kiekvieno naudojimo — jei atrodo gaivesnis, tęskite. Jei nieko nesikeičia — ne lauro lapai yra atsakymas.

Tai gražus, senas metodas, kuris nepakenks. Bet jei tikitės stebuklo — geriau investuokite į universalias trąšas žydintiems augalams. Jos kainuoja kelis eurus ir veikia tikrai.