Kiekvieną pavasarį ta pati problema: amarai. Ant rožių, ant obelų, ant agurkų.
Pirkau purškalus, purškiau, purškiau – ir vėl. Po savaitės – vėl pilna. Pinigai į balą.
Tada prisiminiau, ką darė močiutė. Ji niekada nepirko jokios chemijos. O jos sodas visada buvo švarus.
„Valerijonas ir muilas”, – sakydavo ji. „Daugiau nieko nereikia.”
Kodėl valerijonas veikia
Ilgai galvojau, kad tai tiesiog senas prietaras. Bet kai pasidomėjau – pasirodo, yra logika.
Valerijono tinktūra turi junginių, kurie sutrikdo amarų maitinimąsi. Jie tiesiog nebegali normaliai siurbti augalo sulčių.
O muilas – tai klijuojantis agentas. Jis padeda tirpalui prilipti prie lapų ir prie pačių amarų. Be muilo viskas nuvarvėtų.
Ir svarbiausia – jokių cheminių likučių. Galima purkšti net ant daržovių, kurias valgysi po kelių dienų.
Močiutė to nežinojo moksliniu požiūriu. Bet ji žinojo, kad veikia jau trisdešimt metų.
Receptas: 50 ml muilo, 25 ml valerijono
Užsirašiau močiutės proporcijas ir dabar naudoju kiekvieną pavasarį.
3 litrai vandens – geriau šilto, kad viskas ištirptų.
50 ml skysto muilo – paprasto, be kvapų ir priedų. Galima ir žalio muilo, ištirpinto.
25 ml valerijono tinktūros – maždaug du šaukštai. Perki vaistinėje už kelis eurus.
Viską gerai išmaišai ir supili į purkštuvą. Štai ir viskas.
Kaina – gal euras už tris litrus. Cheminis purškalas – penkiolika ar daugiau. Ir dar kartosi kas porą savaičių.
Kada ir kaip purkšti
Laikas svarbu. Močiutė visada purškė anksti ryte arba vakare. Niekada per pietus.
Kodėl? Per saulę tirpalas gali nudeginti lapus. O vakare jis spėja įsisugert prieš nakties rasą.
Kas svarbiausia – purkšti lapų apačią. Ten amarai gyvena, ten minta. Jei purkši tik viršų – nieko nebus.
Kas 7–10 dienų pakartoji. Viso sezono metu, nuo gegužės iki rugpjūčio.
„Nesustok, kai atrodo, kad jų nebėra”, – sakydavo močiutė. „Jie visada grįžta, jei duosi progą.”
Rugpjūtis – svarbiausias mėnuo
Štai ko nežinojau, kol močiutė nepaaiškino.
Rugpjūtį amarai deda kiaušinėlius į žemę. Iš jų kitą pavasarį išsiris naujos kartos.
Jei rugpjūtį gerai apipurkši – sutrikdai kiaušinių dėjimą. Kitą pavasarį amarų bus mažiau nuo pat pradžių.
„Rugpjūtis nulemia gegužę”, – sakydavo ji.
Pernai rugpjūtį purškiau kas savaitę. Šį pavasarį amarų buvo perpus mažiau nei įprastai. Sutapimas? Nemanau.
Kaip atpažinti amarus laiku
Močiutė mokė: „Žiūrėk į lapų apačią. Ten viskas prasideda.”
Ankstyvieji požymiai:
- Maži žalsvi ar juodi taškeliai ant lapų apačios
- Lapai pradeda raitytis
- Lipnus skystis ant lapų – tai medaus rasa, kurią amarai išskiria
- Skruzdės laipioja po augalą – jos „melžia” amarus
Jei pamatei skruzdes – tikrink lapus. Jos ateina ne šiaip sau.
Gegužė–birželis – pikas. Tada tikrink kas savaitę, ne rečiau.
Kodėl nebeperku chemijos
Perėjau prie močiutės metodo prieš trejus metus. Štai kas pasikeitė:
Pinigai – sutaupau bent trisdešimt eurų per sezoną. Valerijonas ir muilas – centai.
Sveikata – nebekvėpuoju chemikalais. Nebesijaudinu dėl likučių ant daržovių.
Efektyvumas – tas pats arba geresnis. Amarai dingsta, augalai sveiki.
Naudingos vabzdžiai – bitės, boružės – jos lieka. Chemija žudo viską, valerijonas – tik amarus.
Galutinė mintis
Močiutė sakydavo: „Gamta duoda viską, ko reikia. Tik reikia žinoti, kur ieškoti.”
Valerijonas – nuo nervų žmonėms, nuo amarų augalams. Keista, bet veikia.
Šį pavasarį vėl ruošiu savo mišinį. Trys litrai, du šaukštai valerijono, šaukštas muilo. Ir jokių amarų.
