Tai buvo nemalonu. Labai.
Grįžtu namo, nusiaunu batus – ir visi žino, kad grįžau. Kvapas sklido per visą kambarį.
Bandžiau viską: specialius purškiklius, miltelius, „kvėpuojančias” kojines, brangius batus. Padėdavo dienai. Paskui – vėl tas pats.
Kolega darbe (su kuriuo užsimezgė pokalbis apie… na, kojas) pasakė: „Išbandyk obuolių actą. Aš taip išsprendžiau.”
Pažiūrėjau skeptiškai. Actas? Nuo kvapo? Juokauju?
Bet ką turiu prarasti (apart kvapo)?
Kodėl kojų kvapas atsiranda
Pirma reikia suprasti problemą.
Kvapą sukelia ne prakaitas. Prakaitas beveik neturi kvapo.
Kvapą sukelia bakterijos ir grybeliai, kurie maitinasi prakaitu. Jų šalutinis produktas – tas bjaurus kvapas.
Šilta, drėgna aplinka (batas) = idealios sąlygos jiems daugintis.
Todėl purškikliai ir milteliai veikia trumpai – jie tik „užmuša” kvapą, bet ne priežastį.
Kodėl actas veikia
Obuolių acte yra acto rūgštis – natūralus antiseptikas.
Ji daro du dalykus:
- Naikina bakterijas ir grybelius – tiesiogiai, jų aplinkoje.
- Keičia odos pH – sukuria rūgščią aplinką, kurioje mikrobai negali daugintis.
Tai ne „užmaskavimas” – tai problemos sprendimas iš esmės.
Mano eksperimentas: 2 savaitės
Paruošimas:
- Dubenėlis (pakankamai didelis kojoms)
- Šiltas vanduo
- Obuolių actas
- Santykis: 3 dalys vandens : 1 dalis acto
Procedūra:
- Vakare (prieš miegą) pripilu dubenėlį.
- Laikau kojas 10 minučių.
- Gerai nusausinu rankšluosčiu.
- Leidžiu kojoms „pakvėpuoti” prieš eidamas miegoti.
1 savaitė:
1-3 diena: Nieko ypatingo. Kojos kvepia actu po procedūros (dingsta per valandą).
4-5 diena: Hm, atrodo, kvapas silpnesnis. Ar įsivaizduoju?
6-7 diena: Ne, tikrai silpnesnis. Grįžtu namo – kvapas yra, bet ne toks „žudikas” kaip anksčiau.
2 savaitė:
8-10 diena: Kvapas minimalus. Žmona pastebi: „Kažkas pasikeitė?”
11-14 diena: Beveik nieko. Galiu nusiauti batus ir nesigėdyti.
Po 2 savaičių: kas pasikeitė
Kvapas: 90% sumažėjo. Lieka tik normalus „kojų” kvapas, ne tas baisus.
Oda: Minkštesnė. Suragėjusios vietos (kulnai) – švelnesnės.
Įtrūkimai: Turėjau kelis. Pradėjo gyti.
Prakaitavimas: Subjektyviai – mažesnis. Gal dėl to, kad bakterijos nebedaugina „šilumos”.
Tęsinys: palaikymo režimas
Po 2 savaičių intensyvaus kurso perėjau į palaikymo režimą:
2-3 kartai per savaitę – vietoj kasdien.
Rezultatas išlieka. Jei praleidžiu savaitę – kvapas šiek tiek grįžta. Bet pakanka 2-3 vonelių ir vėl viskas gerai.
Papildomi patarimai (kuriuos atradau pakeliui)
Po vonelės – gerai išdžiovink. Drėgnos kojos = bakterijų rojus.
Keisk kojines kasdien. Akivaizdu, bet svarbu.
Leisk batams „pailsėti.” Nenešiok tų pačių 2 dienas iš eilės.
Medvilninės kojinės – geriau nei sintetika.
Jei turi grybelį – actas padės, bet gali reikėti ir vaistų. Pas gydytoją.
Kolegos reakcija
Kai papasakojau jam apie rezultatus, jis šypsojosi: „Sakiau.”
„Kaip tu sužinojai?” – paklausiau.
„Senelė mokė. Ji sakė: actas – nuo visko.”
Gal ir ne nuo visko. Bet nuo kojų kvapo – tikrai veikia.
Svarbu
Tai ne „stebuklas”. Reikia nuoseklumo. 2 savaitės – minimum.
Jei oda labai jautri – pradėkite nuo silpnesnio tirpalo (4:1 arba 5:1).
Jei jaučiate deginimą – per stipru. Praskieskite.
Jei problema nesikeičia po mėnesio – gali būti grybelis ar kita problema. Pas gydytoją.
Išvada
2 savaitės. Dubenėlis vandens ir acto. 10 minučių vakare.
Ir problema, kuri vargino metus, – išspręsta.
Kartais paprasčiausi sprendimai – veiksmingiausi.
