Penkiolika metų auginau tuos pačius pomidorus. Kiekvieną vasarą – tie patys rezultatai: vidutiniai vaisiai, vidutinis derlius, o jei oras šaltesnis – galėjau iš karto pamiršti apie normalų kiekį. Kol praėjusį pavasarį kaimynas pakvietė į savo šiltnamį ir parodė kažką, ko dar nebuvau matęs.
Ant žemės gulėjo pomidoras, kuris atrodė kaip iš fantastinio filmo. Rausvas, mėsingas, ir – prisiekiu – beveik kilogramo svorio. „Rožinis milžinas,” pasakė jis su šypsena. „Iš vieno krūmo nuimu dešimt kilogramų. Net kai vasara šalta.”
Tą akimirką supratau, kad visus tuos metus auginau ne tai, ką turėjau auginti.
Kodėl ši veislė keičia taisykles
Kai pradėjau domėtis, kodėl „Pink Giant” – arba lietuviškai Rožinis milžinas – duoda tokius neįtikėtinus rezultatus, išsiaiškinau kelis dalykus, kurie viską paaiškino.
Pirma, šios veislės šaknų sistema yra visiškai kitokia nei įprastų pomidorų. Šaknys leidžiasi giliai į žemę – kartais iki pusės metro – ir ištraukia drėgmę bei maistines medžiagas iš sluoksnių, kurių paprasti pomidorai net nepasiekia. Todėl net sausringomis dienomis ar vėsesnėmis savaitėmis augalas gauna viską, ko jam reikia.
Antra, genetinė selekcija buvo nukreipta ne į vaisių kiekį, o į jų kokybę ir masę. Užuot auginęs daugybę mažų pomidorų, vienas krūmas sutelkia visą energiją į mažesnį skaičių milžiniškų vaisių. Kiekvienas iš jų sveria nuo 600 gramų iki viso kilogramo.
Trečia – ir tai mane labiausiai nustebino – ši veislė sukurta būtent tokioms vasaroms, kokias dažnai turime Lietuvoje. Vėsios naktys, nepastovus oras, staigūs temperatūros šuoliai – visa tai, kas nužudo įprastų pomidorų derlių, Rožiniam milžinui beveik neturi įtakos.
Kas nutiko mano pirmąją vasarą
Tų metų pavasarį pasiėmiau iš kaimyno keletą daigų ir pasodinau šalia savo senųjų veislių. Norėjau palyginti. Rezultatas privertė mane perskaičiuoti tris kartus.
Iš trijų Rožinio milžino krūmų nuėmiau beveik trisdešimt kilogramų pomidorų. Tuo tarpu dešimt mano senosios veislės krūmų davė gal penkiolika. Matematika buvo nenuginčijama.
Bet ne tik kiekis mane pribloškė. Pats skonis – visiškai kitoks. Mažas vandens kiekis reiškia, kad pomidoras yra tirštas, mėsingas, su intensyviu saldumu. Pjauni jį – ir beveik nėra to skysčio, kuris paprastai teka per lentelę. Vien minkštimas, tirštas ir aromatingas.
Žmona pirmą kartą pasakė, kad mano pomidorai geresni nei turguje. Po penkiolikos metų bandymų – pagaliau.
Viena klaida, kurią daro daugelis
Kai papasakojau draugams apie Rožinį milžiną, keli iš karto nusipirko sėklų ir pasodino. Pusė jų tą rudenį skundėsi, kad rezultatai ne tokie įspūdingi. Kai paklausinėjau, kas nutiko – išaiškėjo ta pati klaida.
Ši veislė reikalauja gilaus dirvožemio. Gilaus – reiškia bent keturiasdešimt centimetrų puraus, gerai drenuojamo grunto. Tie draugai, kurie pasodino į savo įprastus lysves su plonu žemės sluoksniu, negavo to, ko tikėjosi. Šaknys tiesiog neturėjo kur leistis.
Kaimynas man tai paaiškino dar tą pirmą dieną, bet aš beveik nekreipiau dėmesio. Laimei, mano darže sąlygos buvo tinkamos. Kitiems teko mokytis iš klaidų.
Jei planuojate auginti Rožinį milžiną – pradėkite nuo dirvos paruošimo. Iškaskite lysves bent pusės metro gyliu, įmaišykite komposto ar supuvusio mėšlo, užtikrinkite gerą drenažą. Tai investicija, kuri atsiperka jau pirmą sezoną.
Kaip tinkamai pasodinti ir prižiūrėti
Atstumas tarp augalų – dar vienas dalykas, kurį sužinojau nelengvu būdu. Pirmais metais pasodinau per tankiai, norėdamas sutaupyti vietos. Pomidorai augo, bet vaisiai buvo mažesni nei tikėjausi.
Optimalus atstumas – šešiasdešimt–septyniasdešimt centimetrų tarp krūmų. Tai užtikrina gerą oro cirkuliaciją ir pakankamai erdvės milžiniškiems vaisiams formuotis. Taip, užima daugiau vietos, bet rezultatas to vertas.
Laistymą rekomenduoju reguliarų, bet ne perdėtą. Gilus šaknų sistema reiškia, kad augalas pats pasiekia drėgmę iš gilumos, todėl nereikia kasdien pilti vandens. Atvirkščiai – per didelis laistimas gali pakenkti. Stebėkite dirvą: jei viršutinis sluoksnis pradžiūvo, bet giliau dar drėgna – neskubėkite laistyti.
Rišti prie kuolų būtina. Kai vaisius sveria beveik kilogramą, stiebas tiesiog neišlaiko tokio svorio. Tvirtas kuolas ir minkštas raiščiai – ir jūsų pomidorai augs tiesūs, sveiki, pasiekiami saulės.
Kam tinka ir kam ne
Turiu būti sąžiningas – Rožinis milžinas nėra universalus sprendimas visiems. Jei jūsų tikslas konservuoti pomidorus stiklainiuose tradicišku būdu, milžiniški vaisiai gali kelti problemų. Jie tiesiog netelpa į stiklainį taip, kaip esame įpratę.
Užtat padažams ši veislė tiesiog ideali. Mažas vandens kiekis reiškia, kad nereikia ilgai virinti, kol išgaruos skystis. Tirštas minkštimas greitai pavirsta sultingu, aromatu trykštančiu padažu. Žmona dabar daro tik iš Rožinio milžino – sako, kad skirtumas kaip diena ir naktis.
Marinuoti irgi puikiai tinka. Tanki struktūra neprarandama net po ilgo mirkymo, pomidoras išlieka tvirtai bet ne kietas. Sulčių gamybai – dar vienas puikus variantas. Didelis tirpiųjų medžiagų kiekis suteikia koncentruotą, sodria skonį.
O šviežiems? Čia Rožinis milžinas neturi konkurentų. Vienas pomidoras – ir turite pakankamai salotoms visai šeimai.
Kodėl turguje dėl jų pešasi
Praėjusį pavasarį nuėjau į vietinį turgų sėklų. Prie vieno stendo buvo tiesiog spūstis – žmonės stumdėsi, kėlė balsą, prašė parduoti daugiau nei leista vienam pirkėjui. Pardavėja atsiprašinėjo, kad liko tik keli pakeliai.
Tai buvo Rožinio milžino sėklos.
Veislė, kilusi iš Ukrainos, per pastaruosius metus tapo tikru fenomenu tarp Lietuvos sodininkų. Tie, kas išbandė – grįžta. Tie, kas išgirdo iš kaimynų – nori pabandyti. Paklausa tokia, kad kai kur sėklas reikia užsisakyti iš anksto.
Suprantu kodėl. Pats esu vienas iš tų, kurie nebegrįš prie senų veislių. Per daug metų praradau kovodamas su vėsiomis vasaromis ir vidutiniais derliais. Dabar pagaliau turiu tai, ko visada norėjau – didžiulius, gardžius pomidorus, kurie auga net tada, kai oras nenori bendradarbiauti.
Nuo ko pradėti šiemet
Jei nusprendėte išbandyti – dar nevėlu pasiruošti šio sezono sodinimui. Pradėkite nuo dirvos: iškaskite, patręškite, užtikrinkite gylį. Sėklas galite rasti specializuotose internetinėse parduotuvėse arba sodų mugėse – tik skubėkite, nes populiarumas auga kasmet.
Kaimynas, kuris man viską parodė, šiemet planuoja visą šiltnamį skirti tik Rožiniam milžinui. Kai paklausiau kodėl, jis tik nusijuokė: „Per penkiasdešimt metų sodininkavimo neradau nieko geresnio. Kam ieškoti toliau?”
Kartais geriausias atradimas ateina ne iš knygų ar interneto, o iš kaimyno, kuris tiesiog pakviečia į savo daržą.
