Vienas kambarys nuolat šaltesnis nei kiti, nors radiatorius veikia vienodai? Daugelis šeimininkų tiesiog pakelia šildymo temperatūrą visame bute – ir stebisi, kodėl sąskaitos auga, o komfortas nepagerėja.
Paaiškėjo, kad problema dažnai slypi ne šildymo sistemoje, o vienoje konkrečioje vietoje. Ir ją galima rasti naudojant paprasčiausią įrankį, kuris kainuoja kelis eurus.
Kaip aptikti tikrąjį šalčio šaltinį
Užuot spėlioję, kur dingsta šiluma, pakanka atlikti paprastą eksperimentą. Reikės dviejų skaitmeninių termometrų – juos galima įsigyti bet kurioje namų apyvokos parduotuvėje už 5–10 eurų.
Vieną termometrą padėkite prie įtariamos išorinės sienos, maždaug pusantro metro aukštyje nuo grindų. Svarbiausia – toliau nuo radiatorių ir langų, kad jie neiškreiptų rodmenų. Antrą termometrą pastatykite kambario centre arba prie priešingos sienos.
Palikite juos kelioms valandoms, o dar geriau – per naktį. Ryte palyginkite rodmenis.
Jei skirtumas siekia 2–3 laipsnius ar daugiau – radote šaltąją zoną. Būtent per šią sieną pabėga didžioji dalis šilumos.
Ką parodė matavimas
Viename bute Taškente gyventojas atliko būtent tokį bandymą. Rezultatai buvo iškalbingi:
Termometras prie išorinės sienos rodė 15,2 °C, tuo tarpu kambario centre temperatūra siekė 18,7 °C. Beveik trijų su puse laipsnio skirtumas – štai kodėl kambarys atrodė šaltas, nors šildymas veikė normaliai.
Įdomu, kad priešinga siena rodė 18,5 °C – praktiškai identišką temperatūrą kaip kambario centras. Tai patvirtino, kad problema yra lokali ir susijusi būtent su viena siena.
Tikslingas sprendimas vietoj visiško remonto
Žinant, kur tiksliai slypi problema, nebereikia izoliuoti viso buto. Pakanka sutelkti dėmesį į vieną sieną – tai sutaupo ir pinigų, ir laiko.
Šiuo atveju buvo pasirinktas nuimamos šiluminės užuolaidos sprendimas. Tai daugiasluoksnė tanki medžiaga, kuri kabinama keliais centimetrais nuo šaltos sienos ir sukuria izoliuojantį oro sluoksnį.
Kodėl būtent užuolaida, o ne putplasčio plokštės ar kita standžioji izoliacija?
Pirma, tai grįžtamas sprendimas – vasarą užuolaidą galima nuimti ir paslėpti. Antra, montavimas nereikalauja kapitalinio remonto – pakanka karnizo ar magnetinių tvirtinimų. Trečia, išsaugoma galimybė lengvai patikrinti sienos būklę.
Kaip tinkamai įrengti šiluminę užuolaidą
Svarbiausia taisyklė – palikti oro tarpą. Užuolaida neturi liestis prie sienos. Optimalus atstumas – 2–5 centimetrai. Šis tarpas ne tik izoliuoja, bet ir leidžia orui cirkuliuoti, todėl nekaupiasi kondensatas.
Medžiagai rinkitės daugiasluoksnį blackout audinį su kvėpuojančiu pamušalu. Toks derinys ir šilumą sulaiko, ir drėgmės nekaupia.
Tvirtinimui tinka lubų karnizas arba magnetinės juostelės, jei siena metalizuota. Venkite gręžimo, jei norite išsaugoti galimybę viską lengvai nuimti.
Svarbu užtikrinti, kad užuolaida dengtų visą probleminę zoną – nuo lubų iki grindų, su nedideliu persidengimu kraštais.
Ko tikėtis ir ko nesitikėti
Rezultatas šiuo atveju buvo juntamas iš karto. Temperatūra prie izoliuotos sienos pakilo, skersvėjai sumažėjo, o bendras komfortas kambaryje pagerėjo – ir visa tai be kapitalinio remonto.
Tačiau svarbu suprasti ribas. Vienos sienos izoliavimas pašalina didžiausią šilumos nuostolių šaltinį, bet nepanaikina visų. Šiluma vis tiek pabėga pro langus, lubas, grindis. Jei šios zonos taip pat problemiškos – reikės papildomų priemonių.
Vis dėlto pradėti nuo didžiausios problemos – protingiausias sprendimas. Viena tikslingai izoliuota siena gali duoti didesnį efektą nei chaotiškas viso buto „apšiltinimas”.
Kiek tai kainuoja
Palyginti su fasado izoliacija ar langų keitimu, šis sprendimas beveik nekainuoja. Du termometrai – apie 10–20 eurų. Šiluminė užuolaida su tvirtinimais – priklausomai nuo dydžio, 30–80 eurų.
Tai investicija, kuri atsiperka per vieną šildymo sezoną ir kurią galima lengvai perkelti į kitą butą ar pritaikyti kitam kambariui.
O svarbiausia – žinant metodą, galima patikrinti visus kambarius ir tiksliai nustatyti, kur verta investuoti, o kur problema menama.
