Daugelis žmonių rankų ir kojų tirpimą laiko nekaltu simptomu – gal prigulėjo, gal persėdėjo. Tačiau kai nemalonus pojūtis kartojasi vis dažniau, pradeda kelti nerimą. Apsilankymai pas gydytojus, tyrimai, neaiškūs atsakymai. O kartais priežastis slypi ten, kur mažiausiai tikimės.
Mitybos specialistai pastebi, kad vis daugiau pacientų, besiskundžiančių galūnių tirpimu ir dilgčiojimu, turi vieną bendrą bruožą. Jų kasdienė mityba pilna produktų, kurie palaipsniui gadina kraujotaką ir nervų sistemą. Pakeitimai lėkštėje kai kuriems padeda labiau nei vaistai.
Kodėl mityba veikia pojūčius galūnėse
Rankų ir kojų tirpimas dažniausiai susijęs su trimis dalykais: prasta kraujotaka, nervų pažeidimu arba uždegimais organizme. Visi trys procesai tiesiogiai priklauso nuo to, ką valgome kiekvieną dieną.
Kai kraujagyslės susiaurėja ar užsikemša, kraujas sunkiau pasiekia galūnes. Pirštai šąla, tirpsta, dilgčioja. Kai nervų pluoštai negauna pakankamai maistinių medžiagų arba yra nuolat veikiami uždegimo, jie pradeda siųsti klaidingus signalus. Tai jaučiame kaip „skruzdėliukų bėgiojimą”, nutirpimą ar net skausmą.
Yra produktų, kurie šiuos procesus skatina. Ir yra tokių, kurie padeda jiems atsigauti.
Perdirbta mėsa ir sūrūs užkandžiai
Vytinta mėsa, šoninė, dešrelės, traškučiai, sūrūs riešutai – visi šie produktai turi du bendrus vardiklius: daug druskos ir daug sočiųjų riebalų. Abu veiksniai blogina kraujotaką.
Perteklinis natris skatina skysčių susilaikymą ir didina kraujospūdį. Kraujagyslės susiaurėja, kraujas sunkiau teka į smulkiausias kapiliarų šakeles rankose ir kojose. Sotieji riebalai prisideda prie kraujagyslių sienelių standėjimo ir uždegimo.
Tyrimai rodo, kad žmonės, reguliariai vartojantys daug perdirbtos mėsos, dažniau skundžiasi šaltomis galūnėmis ir tirpimu. Simptomai mažėja, kai vytinta mėsa keičiama paukštiena ar žuvimi, o sūrūs traškučiai – nesūdytais riešutais ar daržovių lazdelėmis.
Balti miltai ir cukrus
Balta duona, bandelės, pyragaičiai, saldūs gėrimai – visa tai, kas greitai pakelia cukraus kiekį kraujyje ir taip pat greitai jį numuša. Šie šuoliai nėra nekalti.
Pakartotini gliukozės svyravimai pažeidžia smulkias kraujagysles ir nervų pluoštus. Tai tas pats mechanizmas, dėl kurio diabetu sergantys žmonės dažnai jaučia kojų ir rankų tirpimą. Tik jiems procesas vyksta greičiau ir intensyviau.
Net ir sveikiems žmonėms, kurie kasdien pusryčiauja saldžiais dribsniais ir geria sultis, ilgainiui gali pasireikšti panašūs simptomai. Perėjimas prie pilno grūdo produktų, kurie cukrų išskiria lėčiau, padeda stabilizuoti gliukozės lygį ir sumažina nervų dirginimą.
Riebalų kokybė svarbiau nei kiekis
Ne visi riebalai vienodai veikia organizmą. Sotieji riebalai, kurių gausu riebioje mėsoje, šoninėje ir pilno riebumo pieno produktuose, skatina uždegimą ir blogina mikrocirkuliaciją. Omega-3 riebaliosios rūgštys daro priešingą poveikį.
Riebi žuvis, linų sėmenys, graikiniai riešutai, alyvuogių aliejus – šie produktai mažina uždegimą, palaiko kraujagyslių elastingumą ir gerina nervų veiklą. Kai kuriems pacientams pakanka pakeisti šoninę lašiša, o sviestą – alyvuogių aliejumi, kad tirpimo epizodai pasidarytų retesni.
Trūkstamos medžiagos
B grupės vitaminai, ypač B12 ir B6, yra būtini nervų veiklai. Jų trūkumas tiesiogiai sukelia tirpimą, dilgčiojimą ir net skausmą galūnėse. Magnis taip pat atlieka svarbų vaidmenį – jis reikalingas nervų signalų perdavimui ir kraujagyslių tonusui.
Problema ta, kad populiariausi šiuolaikiniai produktai – balta duona, saldumynai, perdirbti patiekalai – suteikia kalorijų, bet beveik neturi šių medžiagų. Žmogus gali būti sotus ir tuo pat metu badauti mikroelementų prasme.
Geresni pasirinkimai: pilno grūdo produktai, ankštiniai augalai, tamsiai žalios lapinės daržovės, riešutai, sėklos ir riebi žuvis. Šie produktai aprūpina organizmą tuo, ko reikia nervų sistemai.
Ką daryti praktiškai
Nereikia iš karto atsisakyti visko, kas skanu. Mitybos specialistai pataria pradėti nuo mažų žingsnių: vieną kartą per dieną baltos duonos sumuštinį pakeisti pilno grūdo, traškučius – nesūdytais migdolais, saldų jogurtą – natūraliu su uogomis.
Per kelias savaites ar mėnesius tokie pakeitimai duoda apčiuopiamų rezultatų. Tirpimo epizodai retėja, galūnės tampa šiltesnės, pojūčiai normalizuojasi.
Tačiau jei simptomai išlieka arba stiprėja nepaisant mitybos pokyčių, būtina kreiptis į gydytoją. Rankų ir kojų tirpimas gali signalizuoti ir apie rimtesnes būkles, kurias reikia diagnozuoti ir gydyti mediciniškai.
