Lėktuvas pradėjo leistis virš Vilniaus, ir Greta pajuto, kaip dešinėje ausyje kažkas spaudžia. Po minutės spaudimas virto dūriu, lyg kas būtų varęs adatą gilyn. Ji rijo seiles, žiovavo, spaudė nosį – niekas nepadėjo. Nusileidus skausmas atlėgo, bet ausis liko kurčia, lyg užkimšta vata. Taip ji vaikščiojo dvi savaites.
– Maniau, kad praeis savaime, juk visiems skrendant užgula ausis, – pasakojo Greta. – Gydytoja pažiūrėjusi tik palingavo galvą ir paklausė, kodėl skridau sirgdama.
Kas iš tikrųjų vyksta už būgnelio
Atsakymas slypi anatomijoje, apie kurią dauguma keleivių nesusimąsto. Vidurinė ausis – ertmė už būgnelio, kurioje dirba klausos kauliukai – yra užpildyta oru. Su išoriniu pasauliu ją jungia vienintelis kanalas, klausomasis vamzdis, atsiveriantis nosies gilumoje. Kai ryjame seiles, žiovaujame ar kramtome, šio vamzdžio anga atsidaro ir slėgis ausyje susilygina su aplinkos slėgiu.
– Nosies ligos turi labai didelį ryšį su ausų ligomis – šios ertmės sujungtos ir stipriai veikia viena kitą, – aiškina otorinolaringologas Darius. – Sergant sloga gleivinė patinsta ir vamzdis užanka. Oras nebeturi kaip patekti į vidurinę ausį.
Žemėje tai tik nemalonu. Lėktuve – pavojinga. Keleivinio lėktuvo salone slėgis kinta sparčiai, ypač leidžiantis. Sveika ausis spėja išsilyginti kas kelis nurytus gurkšnius. Užgulusi – nespėja. Slėgių skirtumas auga, būgnelis tempiasi vis labiau į vidų, ir kažkuriuo momentu organizmas pasiduoda: gleivinėje atsiranda kraujosruvų, į ertmę sunkiasi skystis, o blogiausiu atveju būgnelis tiesiog plyšta. Medicinoje šiai traumai yra atskiras pavadinimas – barotrauma, arba aerootitas.
Kuo tai gali baigtis
Geroji žinia – dauguma atvejų praeina be pasekmių. Nedidelės būgnelio perforacijos užgyja savaime, o jausmas, kad ausis užkimšta, dažniausiai išnyksta per vieną dvi savaites, nes klausomojo vamzdžio gleivinė atsistato lėčiau už nosies.
Blogoji žinia – ne visiems. Didelės perforacijos kartais nesugyja, ir tada ausį tenka operuoti. Kraujosruvos būgnelyje rezorbuojasi keturias savaites ir ilgiau. O jei pro plyšusį būgnelį į vidurinę ausį patenka infekcija, prasideda uždegimas, galintis palikti ilgalaikių klausos sutrikimų. Įspėjamieji ženklai aiškūs: stiprus skausmas, staigus klausos kritimas, spengimas, o ypač – kraujas ar skystis iš ausies po skrydžio.
Nukenčia ne tik ausys. Tas pats slėgio žaidimas vyksta ir sinusuose – oro pripildytose ertmėse kaktoje ir skruostikauliuose. Kai jų angos užkimštos slogos, leidžiantis atsiranda veriantis skausmas virš akių ar skruostuose, kartais atiduodantis į dantis. Sinusų barotrauma rečiau baigiasi rimtomis komplikacijomis, bet skausmo intensyvumu, pasak pacientų, nenusileidžia ausų dramai.
– Jei po skrydžio iš ausies pasirodė kraujas, ausies negalima šlapinti ir į ją nieko lašinti, – pabrėžia Darius. – Pridengti steriliu tamponu ir kuo greičiau pas specialistą. Lašai nuo ausų čia nepadės – problema yra už būgnelio, ten, kur jokie lašai nepasiekia.
Ką daryti, jei skrydžio neatšauksi
Idealus scenarijus – sirgti namuose, o skristi sveikam. Bet bilietai nukainojami ne pagal mūsų imunitetą, todėl medikai turi atsarginį planą.
Svarbiausia priemonė – kraujagysles sutraukiantys nosies purškalai ar lašai, naudojami likus maždaug pusvalandžiui iki kilimo ir, ilgesnio skrydžio atveju, dar kartą prieš leidimąsi. Jie sutraukia patinusią gleivinę ir atveria klausomojo vamzdžio angą. Gydytojai mini ir geriamuosius vaistus su pseudoefedrinu, kurie per kraują sutraukia nosies bei sinusų gleivinę – tik dėl jų tinkamumo verta pasitarti su vaistininku, nes jie tinka ne visiems.
Pakilus ir ypač leidžiantis dirba mechanika: kramtomoji guma, dažnas seilių rijimas, žiovavimas, gurkšnojamas vanduo. Vaikams – čiulpinukas ar buteliukas, nes jų klausomieji vamzdžiai siauresni ir užanka greičiau. Miegoti leidimosi metu nepatartina – miegodami rijame rečiau, ir slėgis nespėja lygintis.
Ir dvi situacijos, kai skrydį verta atidėti be jokių diskusijų. Pirma – jei esate linkę į ausų uždegimus ir sloga pačiame įkarštyje: rizika tiesiog neverta bilieto kainos. Antra – pirmos dvi trys savaitės po ausų, nosies ar gerklės operacijų. Čia pavojus jau ne slėgis, o kraujavimas, kuris lėktuve gali tapti grėsmingas gyvybei.
Beje, atostogų vietoje taisyklė nesibaigia. Tas pats mechanizmas veikia ir nardant – tik po vandeniu slėgis kinta dar staigiau nei lėktuve. Jei sloga prasidėjo jau kurorte, nardymo pramogas medikai pataria atidėti taip pat ryžtingai kaip ir skrydį. Niekas nenori atostogų prisiminti pagal vizitą į svetimos šalies ligoninę.
Paskutinis patikrinimas prieš kelionę
Praktinis veiksmas, kurį verta atlikti dar namuose: užspauskite nosį, sučiaupkite lūpas ir švelniai – pabrėžiame, švelniai – pabandykite išpūsti orą. Jei ausyse pajutote spragtelėjimą, klausomieji vamzdžiai praeinami ir skrydis greičiausiai praeis sklandžiai. Jei spragtelėjimo nėra, o nosis užgulta kaip kamštis – į rankinį bagažą būtinai keliauja nosies purškalas, kramtomoji guma ir vanduo, o sėdynėje leidimosi metu jūs budite, ne miegate.
O jei ausis po skrydžio liko užgulta ilgiau nei dvi savaites ar pradėjo skaudėti – nelaukite, kol „praeis savaime”. Greta laukė. Dabar sako, kad pigiausia kelionės dalis buvo bilietas.
