Kiekvieną rudenį parduotuvėse prasideda sėklų išpardavimai, o pavasarį – nauja karštligė: daržininkai vėl perka tuos pačius pakelius, už kuriuos mokėjo pernai. Ir užpernai. Ir dar anksčiau. Tačiau yra žmonių, kurie sėklų neperka jau dešimtmečius – ir jų daržai atrodo ne prasčiau, o dažnai net geriau.
Paslaptis slypi paprastame įprotyje, kurį mūsų seneliai laikė savaime suprantamu dalyku. Šiandien daugelis jį pamiršo, nors jis nereikalauja nei specialių įrankių, nei didelių pastangų. Užtat rezultatai – akivaizdūs: augalai geriau prisitaiko prie vietos klimato, derlius stabilesnis, o išlaidos sėkloms – artimos nuliui.
Kodėl ne visos sėklos tinka rinkimui
Prieš griebiantis darbo, būtina suprasti vieną esminį dalyką. Ne iš kiekvieno augalo galima gauti kokybiškas sėklas. Parduotuvėse dažnai parduodami F1 hibridai – tai specialiai sukryžmintos veislės, kurios pirmoje kartoje duoda puikų derlių, bet jų sėklos antrojoje kartoje nebeatkartoja tėvinių savybių. Galite gauti visiškai kitokius vaisius arba apskritai silpnus, nevaisingus augalus.
Todėl sėkloms rinkti tinka tik atvirai apdulkinamos veislės. Jas atpažinsite iš to, kad ant pakelio nėra užrašo „F1″ ar „hibridas”. Tokių veislių sėklos patikimai perduoda savybes iš kartos į kartą.
Pradedantiesiems geriausiai tinka pomidorai, paprikos, pupelės, žirniai ir moliūginės daržovės – agurkai, cukinijos, moliūgai. Šios kultūros lengvai apdorojamos ir atleidžia klaidas.
Kaip išsirinkti geriausius augalus sėkloms
Čia prasideda tikrasis menas. Sėklas rinkite ne iš bet kurio augalo, o tik iš pačių stipriausių ir sveikiausių. Stebėkite savo lysves visą sezoną ir atkreipkite dėmesį į tuos augalus, kurie:
- Auga sparčiausiai ir stipriausiai
- Neserga ir nėra pažeisti kenkėjų
- Duoda gausų derlių
- Turi geriausią skonį
Tokius augalus galite pažymėti juostelėmis, kad derliaus metu nesumaišytumėte su kitais. Būtent nuo šių egzempliorių imsite sėklas.
Svarbu ir tai, kad vaisius sėkloms turi būti visiškai prinokęs – dažnai net pernokęs. Pomidoras turi būti minkštas, paprika – visiškai nusiraudusi ar pageltusi, o pupelių ir žirnių ankštys – išdžiūvusios ir traškios. Nesubrendusios sėklos tiesiog nebus gyvybingos.
Pomidorų sėklos: kodėl reikia fermentuoti
Pomidorų sėklų rinkimas turi vieną svarbią ypatybę. Kiekviena sėkla apgaubta želatininiu apvalkalu, kuris trukdo dygimui ir gali perduoti ligas. Todėl prieš džiovinimą sėklas reikia fermentuoti.
Procesas paprastas: perpjaukite sunokusius pomidorus pusiau, išskobkite sėklas kartu su minkštimu į stiklainį ir užpilkite vandeniu. Palikite kambario temperatūroje 2–4 dienas, kasdien pamaišydami. Paviršiuje atsiras pelėsio plėvelė ir pajusite rūgštoką kvapą – tai normalu.
Po fermentacijos nupilkite skystį, sėklas kruopščiai praskalaukite per sietelį, kol vanduo bus visiškai skaidrus. Tada paskleiskite ant popieriaus ir džiovinkite.
Paprikų, agurkų ir moliūgų sėklos
Šių daržovių sėklas rinkti paprasčiau – nereikia jokios fermentacijos.
Paprikas tiesiog perpjaukite, išgramdykite sėklas, nuplaukite po tekančiu vandeniu ir išdžiovinkite.
Agurkus sėkloms palikite ant augalo, kol jie taps dideli ir pagels. Tada perpjaukite, išskobkite sėklas, nuplaukite nuo minkštimo ir džiovinkite.
Moliūgus praplėškite, ištraukite sėklas iš skaidulų, kruopščiai nuplaukite ir paskleiskite džiūti.
Pupeles ir žirnius palikite ant augalo, kol ankštys visiškai išdžius ir taps traškios. Tada tiesiog išlukštenkite – sėklos jau bus sausos ir paruoštos laikymui.
Džiovinimas: čia daugiausiai klaidų
Netinkamai išdžiovintos sėklos supelys arba praras daigumą. Tai dažniausia pradedančiųjų klaida.
Sėklas paskleiskite vienu sluoksniu ant švaraus popieriaus, tinklelio arba lėkštės. Padėkite šiltoje, gerai vėdinamoje vietoje, bet ne saulėje ir ne prie radiatoriaus – per didelė temperatūra pažeidžia sėklas.
Kasdien jas švelniai pavartykite, kad džiūtų tolygiai. Smulkios sėklos išdžiūsta per kelias dienas, didesnės – per savaitę ar dvi.
Kaip patikrinti? Pabandykite sėklą perlenkti arba perkąsti. Jei ji traški ir kieta – paruošta laikymui. Jei dar lankstosi – džiovinkite toliau.
Laikymo paslaptys: temperatūra ir drėgmė
Išdžiovintas sėklas sudėkite į popierinius vokelius arba sandariai uždaromus stiklinius indelius. Kiekviename būtinai užrašykite veislę ir surinkimo metus – po kelių mėnesių tikrai nebeprisiminsite, kas kur.
Idealios laikymo sąlygos: 0–10 °C temperatūra ir maža drėgmė. Puikiai tinka šaldytuvo daržovių skyrius arba vėsus rūsys. Svarbiausia – vengti temperatūros svyravimų ir drėgmės.
Jei laikote stikliniuose induose, galite įdėti ryžių maišelį arba silikagelio paketėlį – jie sugers perteklinę drėgmę.
Kiek laiko sėklos išlieka gyvybingos
Skirtingų daržovių sėklos turi skirtingą galiojimo laiką:
Pomidorų, paprikų ir agurkų sėklos gerai dygsta 4–6 metus. Pupelių ir žirnių – 3–4 metus. Moliūginių – iki 6 metų ar ilgiau.
Vis dėlto geriausia naudoti kuo šviežesnes sėklas. O prieš sėją visada galite atlikti paprastą daigumo testą: sudėkite 10 sėklų ant drėgno popieriaus, palaikykite šiltai ir suskaičiuokite, kiek sudygo. Jei 7–8 iš 10 – sėklos puikios kokybės.
Ko vengti: trys dažniausios klaidos
Pirma – sėklų rinkimas iš hibridų. Rezultatas bus nenuspėjamas ir dažniausiai nuvilia.
Antra – nepakankamas džiovinimas. Net truputis drėgmės sukels pelėsį ar sumažins daigumą.
Trečia – kryžminis apdulkinimas. Jei auginate kelias tos pačios daržovės veisles greta, jos gali susimaišyti. Paprikos, agurkų ir moliūgų veislės turėtų būti atskirtos bent kelių metrų atstumu arba žydėti skirtingu laiku.
Laikydamiesi šių paprastų taisyklių, po kelerių metų turėsite savo sėklų kolekciją, pritaikytą būtent jūsų sodui ir klimatui. O svarbiausia – šis įprotis nieko nekainuoja, bet atsiperka su kaupu.
