Praktinė sodininkė suformulavo tris aiškias priežastis, kodėl gelsta agurkų lapai: voratinklinės erkės pirmiausia atima lapų gyvybingumą, palikdamos dėmėtus apatinius paviršius, netikroji miltligė prasideda rudais pūkuotais taškais ir išplinta iki visiškai pageltusių lapų, o magnio trūkumas pasireiškia švariu tarpgyslinės chlorozės raštu. Apžiūrint abu lapo paviršius, greitai patikrinus dirvos pH ir imantis tikslingų priemonių magnio papildymui, erkių ir miltligės kontrolei galima išgelbėti derlių. Svarbu greiti veiksmai ir prevencija – žemiau pateikiamos išsamesnės priemonės.
Kaip diagnozuoti geltonuojančius agurkus: erkės, miltligė ar magnio trūkumas?
Agurkų lapų pageltimą vertinti reikia atlikus nuoseklų simptomų patikrinimą, kad būtų atskirti voratinklinių erkių padariniai, netikroji miltligė ir magnio trūkumas.
Apžiūrėkite viršutines lapų puses dėl smulkaus dėmėjimo, kuris didėja ir suartėja – tai būdinga voratinklinėms erkėms. Naudokite atidžią vizualinę apžiūrą arba makrofotografijas.
Rudi pažeidimai, ypač ant apatinių lapų pusių, po kurių seka spartus pageltimas ir išdžiūvimas, signalizuoja apie netikrąją miltligę. Ji dažniau pasireiškia po gausesnio laistymo šaltu vandeniu arba esant dideliems dienos ir nakties temperatūros svyravimams.
Švarūs lapai, kuriuose matyti tarpgyslinė ir pakraštinė chlorozė, rodo magnio trūkumą, dažniau pasitaikantį rūgštesnėse dirvose.
Tiksliai užfiksuokite stebėjimus, kad būtų galima nukreipti tolesnius tikslingus veiksmus.
Patvirtinkite ir išgydykite kiekvieną priežastį
Patvirtinant ir gydant agurkų pageltimą, pradėkite nuo kruopščios apžiūros, atskirdami kenkėjų, patogenų ir maistinių medžiagų priežastis pagal jų skiriamąsias žymes.
Apžiūrėkite viršutinį lapo paviršių dėl smulkių taškelių formos pažeidimų, kurie susilieję rodo voratinklines erkes. Patikrinkite apatinį lapo paviršių dėl rudų, pūkuotų arba vandeningų pažeidimų, kurie ankstyvoje stadijoje pasireiškia greitu pageltėjimu ir patvirtina netikrąją miltligę. Atkreipkite dėmesį į švarius lapus su tarpgysline arba lapo krašto chloroze, kad diagnozuotumėte magnio trūkumą.
Esant erkėms, naudokite etiketėje nurodytus akaricidus ir pakartokite pagal instrukciją.
Esant netikrajai miltligei, veikite greitai: pašalinkite pažeistą audinį ir purkškite plataus spektro fungicidu.
Esant magnio trūkumui, naudokite Epsom druską (magnio sulfatą) – paberkite ant dirvos arba purkškite tirpalą ant lapų – ir patikrinkite dirvožemio pH.
Kaip užkirsti kelią pasikartojimui: vėdinimas, laistymas ir atstumas
Reguliariai palaikant gerą vėdinimą, nuoseklų laistymo režimą, tinkamą augalų tarpusavio atstumą ir atsargų cheminių medžiagų parinkimą bei naudojimą ženkliai sumažėja agurkų pageltimo tikimybė.
Norint užkirsti kelią pakartotiniam atsiradimui, šiltnamius vėdinkite kasdien ir venkite laistymo šaltu vandeniu. Sumažinkite dienos ir nakties temperatūrų svyravimus, kad sumažintumėte netikrosios miltligės riziką.
Laistykite prie šaknų vidutiniais, reguliariais kiekiais, kad išvengtumėte streso.
Retinkite augalus, kad pagerintumėte oro cirkuliaciją ir sumažintumėte patogenų plitimą.
Reguliariai tikrinkite lapus dėl erkių. Patvirtinus užkrėtimą, gydykite akaricidais.
Jei atsiranda netikroji miltligė, padidinkite vėdinimą, retinkite augalus ir pritaikykite plataus spektro fungicidą kas savaitę po to, kai atsiranda šeši tikrieji lapeliai.
Patikrinkite dirvos pH ir prireikus pridėkite magnio sulfato (Epsom druskos).
