Pirmą kartą apsilankę Japonijoje turistai dažnai sutrinka. Ne dėl sudėtingų meniu ar metro žemėlapių, o dėl kažko daug kasdieniškesnio — tualetų. Tiksliau, dėl to, kaip japonai ant jų sėdi.
Vakarietiškoje kultūroje mes įpratę sėdėti nugara į sieną, veidu į duris. Tai atrodo savaime suprantama — juk taip projektuojami mūsų vonios kambariai. Tačiau Japonijoje viskas kitaip, ir tai nėra atsitiktinumas ar keistenybė. Už šio įpročio slypi šimtmečių patirtis, anatomijos išmanymas ir, kaip paaiškėjo, netgi medicinos mokslo patvirtinimas.
Tradicija, gimusi iš praktikos
Viskas prasidėjo nuo tradicinių washiki tualetų — žemų, į grindis įmontuotų konstrukcijų su pakelta priekine dalimi. Šis dizainas automatiškai nukreipdavo žmogų veidu į sieną, kur buvo nuleidimo mechanizmas. Priekinis kupolas kontroliavo purslus, o kūno padėtis leido lengvai pasiekti visas reikalingas vietas.
Kai atsirado modernūs sėdimi tualetai, japonai tiesiog perkėlė tą patį įprotį. O kai pradėjo populiarėti elektroniniai washlet tualetai su šildomomis sėdynėmis, bidetais ir oro džiovintuvais, sėdėjimas veidu į priekį tapo dar logiškesnis — visi valdikliai ir funkcijos yra būtent ten.
Anatomijos paslaptis: kodėl tai veikia
Štai kur prasideda įdomiausia dalis. Sėdėjimas veidu į priekį natūraliai skatina šiek tiek palinkti į priekį, pritraukti kelius arčiau krūtinės. Ši pozicija, kartais vadinama „erelio laikysena”, keičia anorektalinį kampą — tiesiog tariant, išlygina žarnyno kelią.
Kai sėdime tiesiai, kaip įprasta vakarietiškuose tualetuose, mūsų žarnynas susisuka tam tikru kampu. Tai reikalauja papildomų pastangų tuštinantis. O kai palenkiame liemenį į priekį ir kelius pritraukiame aukščiau, tas kampas išsilygina. Rezultatas? Mažiau įtampos, greitesnis procesas, mažiau komplikacijų.
Klinikiniai tyrimai tai patvirtina: dubens padėtis, artima pritūpimui, sumažina pastangas ir potencialias sveikatos problemas.
Šiuolaikiniai washlet tualetai: technologija, palaikanti įprotį
Japonijos vonios kambarių technologijos toliau stiprina šį įprotį. Šildomos sėdynės, bideto antgaliai, kvapų neutralizatoriai, automatinis nuleidimas — visa tai orientuota į priekyje sėdintį žmogų.
Jutikliai atpažįsta, kai žmogus atsisėda. Valdymo pulteliai išdėstyti taip, kad juos patogu pasiekti būtent sėdint veidu į priekį. Net vėdinimo sistemos suprojektuotos atsižvelgiant į šią poziciją.
Praktiniai patarimai
Jei kada nors atsidursite Japonijoje ir norėsite išbandyti vietinį metodą, štai keletas patarimų. Sėskite šiek tiek arčiau priekinio sėdynės krašto. Kojas pastatykite pečių plotyje. Leiskite liemeniui natūraliai palinkti į priekį, o keliams — šiek tiek pakilti.
Neskubėkite, atsipalaiduokite ir leiskite kūnui prisitaikyti. Japonai šį procesą traktuoja kaip rūpinimosi savimi momentą, o ne skubų reikalą.
Ar verta perimti šį įprotį?
Galbūt mūsų vonios kambariai suprojektuoti kitaip, ir radikaliai keisti įpročių nėra būtina. Tačiau pagrindinė pamoka — apie kūno padėtį ir palinkimą į priekį — gali būti naudinga kiekvienam. Kartais senovinė išmintis, paremta anatomijos supratimu, pranoksta modernius įpročius.
