Pūtimas po valgio, nereguliari žarnyno veikla, nuolatinis sunkumo jausmas pilve. Šios bėdos pažįstamos daugeliui, ypač tiems, kurie valgo skubėdami arba mėgsta perdirbtus maisto produktus. Vaistinėse siūloma dešimtys preparatų, tačiau daugelis jų veikia tik laikinai arba sukelia priklausomybę.
Įdomu tai, kad vienas efektyviausių sprendimų guli ne vaistinės lentynoje, o šaldytuvo skyriuje. Tai produktas, kurį mūsų seneliai valgė kasdien, o mes dažnai aplenkiame, nes atrodo per paprastas ir nesensacingas. Jo kaina – keletas eurų, o nauda organizmui – neįkainojama.
Kodėl žarnynas taip svarbus bendrai sveikatai
Mokslininkai žarnyną vadina „antrosiomis smegenimis”. Jame gyvena trilijonai bakterijų, kurios ne tik padeda virškinti maistą, bet ir gamina vitaminus, reguliuoja imuninę sistemą, netgi veikia nuotaiką. Kai šių bakterijų balansas sutrinka, prasideda bėdos: nuo pūtimo ir vidurių užkietėjimo iki chroniško nuovargio ir padažnėjusių peršalimų.
Problema ta, kad šiuolaikinis gyvenimo būdas nuolat griauna šią pusiausvyrą. Antibiotikai, stresas, perdirbtų maisto produktų gausa, per mažai skaidulinių produktų – visa tai mažina gerųjų bakterijų kiekį ir leidžia daugintis kenkėjams.
Atsakymas – fermentuoti produktai
Kalbama apie raugintus kopūstus ir jų sultis. Šis tradicinis lietuviškas produktas yra tikras probiotikų lobynas. Fermentacijos metu kopūstuose susidaro pieno rūgšties bakterijos – tos pačios, kurios randamos brangiausiuose probiotikų preparatuose. Tik čia jos gaunamos natūraliai, kartu su skaidulomis, vitaminais ir mineralais.
Vienas puodelis raugintų kopūstų turi vos apie 27 kalorijas, bet suteikia daugiau nei keturis gramus skaidulų, vitamino C, vitamino K1, geležies, kalio ir mangano. Tai vienas maistingiausių produktų savo kalorijų kategorijai.
Ne visi rauginti kopūstai vienodai naudingi
Čia slypi svarbi detalė, kurią daugelis praleidžia. Parduotuvėje galima rasti dviejų tipų raugintus kopūstus: pasterizuotus ir nepasterizuotus. Skirtumas milžiniškas.
Pasterizuoti kopūstai buvo kaitinti, kad ilgiau išsilaikytų. Deja, karštis sunaikina gyvas bakterijas ir dalį vitaminų. Tokie kopūstai vis dar turi skaidulų ir mineralų, tačiau probiotinio poveikio nebeturi.
Nepasterizuoti kopūstai laikomi šaldytuve ir etiketėje dažnai rašoma „žali”, „su gyvomis kultūromis” arba „natūraliai fermentuoti”. Būtent jie suteikia visą naudą, apie kurią kalbama moksliniuose tyrimuose.
Rinkdamiesi parduotuvėje, žiūrėkite, kur produktas stovi. Jei lentynoje kambario temperatūroje – greičiausiai pasterizuotas. Jei šaldytuvo skyriuje – yra tikimybė, kad gyvas. Visada patikrinkite etiketę.
Kiek valgyti ir kaip pradėti
Neskubėkite suvalgyti viso stiklainio per vieną dieną. Žarnynas turi priprasti prie naujo bakterijų antplūdžio, todėl pradėkite palaipsniui.
Pirmas žingsnis – vienas ar du šaukštai kopūstų per dieną arba apie trisdešimt mililitrų sulčių. Stebėkite, kaip jaučiatės. Jei viskas gerai, po savaitės galite dozę padidinti. Optimalus kiekis daugumai žmonių – apie penkiasdešimt mililitrų sulčių arba keturi šaukštai kopūstų kasdien.
Sultys ypač tinka tiems, kurie nemėgsta kramtyti raugintų kopūstų arba nori greitesnio efekto. Jos geriau įsisavinamos ir veikia švelniau.
Kam verta būti atsargiems
Rauginti kopūstai nėra tinkamas pasirinkimas visiems. Dėl natūraliai aukšto natrio kiekio juos turėtų riboti žmonės, kuriems paskirta mažai druskos dieta ar turintys aukštą kraujospūdį.
Taip pat atsargūs turėtų būti vartojantys MAO inhibitorius – tam tikrus antidepresantus. Fermentuotuose produktuose esantis tiraminas gali sąveikauti su šiais vaistais ir sukelti nepageidaujamų reakcijų.
Nėščiosioms ir žmonėms su susilpnėjusiu imunitetu rekomenduojama pasitarti su gydytoju prieš pradedant reguliariai vartoti nepasterizuotus fermentuotus produktus.
Kaip pasigaminti namuose
Naminis variantas visada bus šviežesnis ir pigesnis nei parduotuvinis. Receptas paprastas: reikia tik kopūsto galvos ir druskos.
Susmulkinkite maždaug aštuonis šimtus gramų kopūsto, suberkite vieną šaukštą nejoduotos druskos ir gerai išminkykite rankomis. Kopūstas turi paleisti sultis. Sudėkite į švarų stiklainį, stipriai suspausdami, kad sultys padengtų kopūstą. Viršuje uždėkite atpjautą kopūsto lapą ir kokį nors svorį, kad viskas liktų po skysčiu.
Palikite kambario temperatūroje ir kas porą dienų patikrinkite. Po savaitės jau galite ragauti – jei rūgštumas tinkamas, perkelkite į šaldytuvą. Jei norite intensyvesnio skonio, rauginkite iki keturių savaičių.
Sultis išgausite perkošdami gatavus kopūstus per marlę arba lininį audeklą. Iš vienos porcijos gausite maždaug pusę stiklinės sulčių.
Paprasti būdai įtraukti į kasdienį meniu
Rauginti kopūstai nebūtinai turi būti atskiras patiekalas. Juos lengva integruoti į įprastą maistą.
Dėkite porą šaukštų ant sumuštinio vietoj agurkėlių. Maišykite su virtomis kruopomis ar ryžiais – kopūstai suteiks sodrumo ir gaivumo. Įmeskite į salotas kaip rūgštų akcentą. Sultis naudokite vietoj acto padažuose arba marinatuose.
Svarbu neperkaitinti – jei dedate į karštą patiekalą, darykite tai paskutinę minutę, kai jau išjungėte viryklę. Taip išsaugosite gyvas bakterijas.
Netikėtai skanus derinys – raugintų kopūstų sultys su obuolių ar ananasų sultimis. Vaisių saldumas sušvelnina rūgštumą, o probiotikai išlieka.
Ko tikėtis pradėjus vartoti reguliariai
Daugelis žmonių pastebi pirmuosius pokyčius jau po kelių dienų: reguliaresnė žarnyno veikla, mažesnis pūtimas po valgio, lengvumo jausmas. Po kelių savaičių nuoseklaus vartojimo gali pagerėti odos būklė, padaugėti energijos, rečiau užklupti peršalimai.
Žinoma, rauginti kopūstai nėra stebuklingas vaistas. Jie geriausiai veikia kaip dalis subalansuotos mitybos, o ne kaip vienintelis sveikatinimo būdas. Bet kaip paprastas, nebrangus ir skanus įprotis – tikrai verti dėmesio.
