Kai pasakau, kad gyvenu iš bijūnų, dauguma nustemba. Gėlės? Rimtai? Iš to galima pragyventi?
Galima. Ir neblogai. Bet tik tada, kai žiedai tokie, kokių ieško floristai ir vestuvių organizatoriai — dideli, tvirti, intensyvių spalvų, ilgai išsilaikantys vazoje. Tokie, už kuriuos moka ne kelis eurus, o kelis kartus daugiau.
Problema ta, kad bijūnas — augalas kaprizingas. Vienerius metus duoda nuostabų derlių, kitus — vos kelis apgailėtinus žiedus. Ir niekas tiksliai nepasako, kodėl. Veislė ta pati, vieta ta pati, oras panašus — o rezultatas visiškai kitoks.
Po dvidešimties metų eksperimentų pagaliau supratau, kas lemia tą skirtumą. Ne paslaptinga magija, ne brangios trąšos iš specializuotų parduotuvių. O trys paprastos intervencijos, tiksliai laiku, tiksliai tokios, kokių bijūnui reikia būtent tuo momentu.
Kodėl laikas svarbesnis už viską
Bijūnas — ne pomidoras, kurį galite maitinti visą sezoną ir gauti daugiau vaisių. Jis turi labai konkrečius „langus”, kai maisto medžiagos padaro skirtumą, ir laikotarpius, kai bet koks tręšimas ne tik nenaudingas, bet ir kenksmingas.
Trys kritiniai momentai:
Pirmas — ankstyvą pavasarį, kai ūgliai vos prasikalę ir aktyviai auga.
Antras — kai formuojasi pumpurai ir ruošiasi žydėjimui.
Trečias — iškart po žydėjimo, kai augalas turi atsistatyti ir sukaupti atsargas kitam sezonui.
Praleisite bet kurį iš šių langų — prarasite dalį potencialo. Pataikysite į visus tris — turėsite žiedus, dėl kurių floristai skambins patys.
Pirmas tręšimas: mėšlo infuzija vegetaciniam augimui
Pirmasis maitinimas atliekamas, kai bijūnų ūgliai pasiekia 8–10 centimetrų aukštį. Ne anksčiau — per anksti pritaikytos trąšos gali nudeginti jaunus audinius. Ne vėliau — tada augalas jau bus praleidęs optimalų įsisavinimo langą.
Naudoju fermentuotą mėšlo tirpalą. Paruošimas paprastas, bet reikalauja planavimo.
Receptas: gerai perūgusį karvių arba arklio mėšlą užpilkite vandeniu ir palikite mirkti savaitę. Proporcija — maždaug 1 dalis mėšlo ir 10 dalių vandens. Per tą laiką tirpalas fermentuosis, maisto medžiagos pereis į vandenyje tirpią formą.
Prieš naudojant dar kartą praskieskite santykiu 1:10. Tai svarbu — per koncentruotas tirpalas gali pažeisti šaknis.
Taikymas: pirmiausia palakstykite dirvą paprastu vandeniu. Tada kiekvienam krūmui skirkite apie 2 litrus paruošto tirpalo, pilant aplink vainiką, ne ant stiebų.
Šis maitinimas suteikia azotą lapų augimui ir kalį, kuris padės formuotis būsimiems pumpurams. Svarbu: tai investicija ne į šio sezono žiedus, o į kitų metų derlių. Bijūnai formuoja žiedpumpurius metais anksčiau, nei tie pražysta.
Antras tręšimas: medienos pelenai pumpurų fazėje
Kai pamatysite pirmuosius pumpurus — mažus, kietokus bumbuliukus stiebų viršūnėse — laikas antrajam tręšimui. Šį kartą reikia fosforo ir kalio, kurie padės pumpurams išsivystyti į didelius, intensyvių spalvų žiedus.
Mano pasirinkimas — medienos pelenų tirpalas. Pigus, natūralus, ir veikia puikiai.
Receptas: 100 gramų švarių medienos pelenų (be plastiko ar dažytos medienos likučių) užpilkite 3 litrais karšto vandens. Palikite 24 valandoms nusistovėti. Tada nupilkite skaidrią dalį ir praskieskite iki 10 litrų.
Taikymas: 2–3 litrai tirpalo kiekvienam krūmui, ant iš anksto sudrėkintos dirvos. Venkite pilti ant ūglių ar pumpurų — tik ant žemės aplink augalą.
Svarbu: šį tręšimą atlikite tik vieną kartą per sezoną. Pelenai šarmina dirvą, ir per dažnas naudojimas gali pakenkti.
Rezultatas — tankesni, ryškesnių spalvų žiedai, kurie ilgiau išsilaiko nuskynus. Būtent tai, ko ieško pirkėjai.
Trečias tręšimas: atstatymas po žydėjimo
Daugelis mano, kad bijūnui nužydėjus sezonas baigtas. Galima pamiršti iki kito pavasario.
Tai didžiausia klaida, kurią daro mėgėjai.
Po žydėjimo bijūnas aktyviai dirba — kaupia angliavandenius šaknyse ir formuoja kitų metų žiedpumpurius. Tai kritiškiausias momentas būsimam derliui. Jei dabar augalą paliksite be dėmesio, kitąmet turėsite mažiau ir prastesnių žiedų.
Laikas: iškart po to, kai nukrenta žiedlapiai, kol lapija dar žalia ir aktyvi.
Receptas: tas pats fermentuoto mėšlo tirpalas kaip pavasarį. Mėšlas, mirkęs savaitę vandenyje, praskiestas 1:10.
Taikymas: 2 litrai kiekvienam krūmui ant drėgnos dirvos.
Šis maitinimas atstato tai, ką augalas išeikvojo žydėjimui, ir suteikia resursų formuoti stiprius pumpurus kitam sezonui.
Svarbu: po šio tręšimo — jokio azoto iki kito pavasario. Vėlyvas azotas skatins augimą, kai augalas turėtų ruoštis žiemai, ir sumažins atsparumą šalčiui.
Keli papildomi profesionalų triukai
Prieš kiekvieną tręšimą — laistymas. Niekada nepilkite trąšų ant sausos žemės. Drėgna dirva apsaugo šaknis nuo „nudegimo” ir padeda medžiagoms tolygiai pasiskirstyti.
Veskite užrašus. Kiekvienais metais fiksuokite: kada tręšėte, kiek, kaip augalai reagavo, koks buvo derlius. Po kelerių metų turėsite savo asmeninį vadovą, pritaikytą jūsų dirvai ir klimatui.
Stebėkite augalus, ne kalendorių. „8–10 cm ūgliai” gali būti balandžio viduryje arba gegužės pradžioje — priklauso nuo pavasario. Orientuokitės į augalo stadiją, ne į datą.
Medienos pelenai — tik iš švarios medienos. Jokių dažytų lentų, jokio plastiko, jokių senų baldų. Tik natūrali, nedažyta mediena.
Ar verta?
Per dvidešimt metų mačiau tą patį vaizdą: kas laikosi šios sistemos — turi stabilų, prognozuojamą derlių. Kas tręšia chaotiškai, „kai prisimena” — gauna chaotiškus rezultatus.
Trys tręšimai per sezoną. Keli litrai fermentuoto mėšlo ir pelenų tirpalo. Gal valanda darbo per visą sezoną kiekvienam šimtui krūmų.
Mainais — žiedai, kuriuos perka floristai, vestuvių planuotojai, gėlių parduotuvės. Žiedai, kurie atrodo profesionaliai, nes ir yra užauginti profesionaliai.
Pensija? Man jos nereikia. Bijūnai žydi kiekvieną pavasarį.
