Ilgą laiką nekreipiau dėmesio į smulkius negalavimus. Na, nutirpsta pirštai – turbūt nuo kompiuterio. Skauda riešus ir alkūnes – amžius daro savo. Bet kai rytais pradėjau negalėti normaliai suspausti kavos puodelio, supratau, kad reikia kažką daryti.
Vaistinėse siūlomi geliai ir tabletės padėdavo laikinai, bet problema grįždavo. Kineziterapija kainavo brangiai ir reikalavo laiko, kurio nuolat trūko. Pradėjau ieškoti alternatyvų ir netikėtai radau sprendimą, kuris man padėjo – paprastą vakarinį ritualą, užtrunkantį vos keliolika minučių.
Kas tai per metodas
Sprendimas pasirodė senas kaip pasaulis – žolelių arbata, tik ne bet kokia. Specialiai sukomponuotas mišinys, kuriame kiekviena žolelė atlieka savo funkciją: vienos mažina uždegimą, kitos gerina kraujotaką, trečios ramina nervų sistemą.
Iš pradžių buvau skeptiška – na, arbata, kas čia tokio. Bet po poros savaičių reguliaraus gėrimo pastebėjau, kad rytinis sustingimas sumažėjo, pirštai nebetirpsta taip dažnai, o skausmas sąnariuose tapo pakenčiamesnis.
Žinoma, tai ne stebuklingas vaistas. Bet kaip pagalbinė priemonė prie kitų metodų – tikrai veikia.
Tikslus receptas ir kiekvienos žolelės paskirtis
Per bandymų ir klaidų laikotarpį išgryninau mišinį, kuris man tinka geriausiai. Štai proporcijos vienai porai puodelių:
Dilgėlių lapai (2 šaukšteliai) – pagrindinis komponentas, turintis priešuždegiminių savybių ir tiekiantis mineralų, kurių trūksta sąnariams.
Gudobelės uogos (1,5 šaukštelio) – stiprina kraujagysles ir gerina periferinę kraujotaką. Būtent dėl prastos kraujotakos dažnai tirpsta galūnės.
Kiaulpienių šaknys (2 šaukšteliai) – švelnus diuretikas, padedantis sumažinti patinimą aplink sąnarius.
Kraujažolė (1 šaukštelis) – sena lietuviška žolelė, naudojama jungiamojo audinio stiprinimui.
Motininė žolė (1 šaukštelis) – ramina nervų sistemą, padeda geriau miegoti ir mažina neuropatinį diskomfortą.
Medetkos (1 šaukštelis) – skatina audinių atsistatymą.
Erškėtuogės (1 šaukštelis) – vitamino C šaltinis, stiprinantis imunitetą ir kraujagysles.
Liepžiedžiai (1 šaukštelis) – ramina ir gerina miegą.
Beržų lapai (1 šaukštelis) – papildomas diuretinis poveikis.
Mėtos (pusė šaukštelio) – pagerina skonį ir virškinimą.
Patarimas: jei neturite visų žolelių, galite pradėti nuo paprastesnio varianto – dilgėlių, gudobelės ir kiaulpienių. Tai trys pagrindiniai komponentai.
Kaip teisingai paruošti
Paruošimas turi savo niuansų. Vanduo neturi būti verdantis – per karštas vanduo sunaikina dalį naudingų medžiagų. Ideali temperatūra – apie 85–90 laipsnių. Praktiškai tai reiškia, kad užvirinę vandenį palaukite porą minučių.
Supilkite žoleles į puodelį ar arbatinuką, užpilkite karštu vandeniu ir būtinai uždenkite. Tai svarbu – taip išsaugote eterines aliepjus, kurie garuodami išsisklaido.
Palikite nusistovėti penkiolika dvidešimt minučių. Taip, ilgiau nei įprasta arbata, bet žolelėms reikia laiko atiduoti veikliąsias medžiagas.
Nukoškite ir gerkite šiltą, ne karštą.
Kada ir kiek gerti
Optimalus režimas – du kartus per dieną: ryte prieš pusryčius ir vakare prieš miegą. Rytinė porcija padeda sumažinti sustingimą, o vakarinė – ramina ir gerina miego kokybę.
Rekomenduoju gerti kursais: dvi tris savaites kasdien, po to savaitė pertraukos. Taip organizmas nepripranta ir poveikis išlieka.
Profilaktikai, kai simptomai sumažėja, pakanka dviejų trijų kartų per savaitę.
Svarbu: negerkite daugiau nei du puodelius per dieną. Daugiau nereiškia geriau – kai kurios žolelės turi diuretinį poveikį, ir per didelis kiekis gali sutrikdyti elektrolitų balansą.
Kam ši arbata realiai padeda
Būkime sąžiningi – ši arbata nėra panacėja. Ji geriausiai veikia, kai problemos priežastys yra:
Lengvas uždegimas sąnariuose, nesusijęs su rimta liga. Prasta periferinė kraujotaka – šaltos rankos, tirpimas. Nedidelis patinimas dėl skysčių susilaikymo. Įtampa ir stresas, kurie sustiprina skausmą.
Jei turite diagnozuotą artritą, neuropatiją ar kitas rimtas ligas – arbata gali būti tik papildoma priemonė prie gydytojo paskirto gydymo, ne jo pakaitalas.
Kam ši arbata netinka
Yra žmonių, kuriems geriau jos negerti arba prieš tai pasitarti su gydytoju:
Nėščios ir maitinančios moterys – kai kurios žolelės gali turėti nepageidaujamą poveikį.
Vartojantys kraują skystinančius vaistus – dilgėlės ir kai kurios kitos žolelės gali sustiprinti ar susilpninti jų poveikį.
Sergantys inkstų ar kepenų ligomis – diuretinis poveikis gali būti per stiprus.
Turintys autoimuninių ligų ir vartojantys imunosupresantus – žolelės gali paveikti imuninę sistemą.
Alergiški bet kuriam mišinio komponentui – tai savaime suprantama.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Arbata – pagalbinė priemonė, bet ji neatstos medicininio įvertinimo. Skubiai kreipkitės į specialistą, jei:
Nutirpimas atsirado staiga ir stipriai. Kartu jaučiate silpnumą rankose ar kojose. Turite karščiavimą ar neaiškų svorio kritimą. Simptomai sparčiai blogėja, nepaisant jokių priemonių. Sąnariai stipriai patinę, paraudę ar karšti.
Šie požymiai gali rodyti rimtesnes ligas – neuropatiją, infekciją ar sisteminius sutrikimus, kuriuos reikia gydyti profesionaliai.
Papildomas patarimas: veskite simptomų dienoraštį – užsirašykite, kada ir kaip jaučiatės. Tai padės ir jums patiems stebėti progresą, ir gydytojui, jei prireiktų konsultacijos.
